„Vyriausybė pirmuosius sprendimus dėl įsitraukimo į Ukrainos atstatymą priėmė dar 2022m. rugpjūtį, siekdama parodyti didelį tikėjimą Ukrainos pergale ir supratimą, kad nepaisant karo žiaurumų šalyje vyksta gyvenimas“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, dalyvavusi šiandien Seime vykstančios konferencijos „Lietuva Ukrainai“ diskusijoje ir pristačiusi Ukrainos atstatymui teikiamą Lietuvos pagalbą.
„Praeitų metų pabaigos duomenimis, bendra Lietuvos institucijų parama Ukrainai jau siekė 1 mlrd. 53 mln. Eur. Pagal Kylio instituto skaičiavimus, esame daugiausiai paramos pagal procentą nuo BVP teikianti šalis. Tokie rodikliai stiprina mūsų balsą ir leidžia garsiau raginti kitus partnerius remti Ukrainą daugiau ir greičiau“, – sakė G. Balčytytė ir pridūrė, kad tai tėra oficialioji statistika, neapimanti visų pavienių, privačių asmenų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų subjektų iniciatyvų, kurias pridėjus Lietuvos pagalbos Ukrainai mastas būtų dar didesnis.
Vyriausybės kanclerė savo pranešime pasidžiaugė, kad glaudaus institucijų bendradarbiavimo dėka Lietuvai pavyko sėkmingai įsitraukti į Ukrainos atstatymo procesą, nors kaip šalis neturėjome didelės patirties tokio pobūdžio projektuose. Švietimo įstaigų atstatymas pačių ukrainiečių įvardijamas kaip vienas prioritetinių poreikių, todėl Lietuva didžiausią dėmesį skyrė ir patirtį sukaupė būtent švietimo srityje: šiuo metu Irpinėje jau atstatytas vaikų darželis, Borodiankoje ir Mykolajivo regione atstatinėjamos mokyklos, rengiamas adaptyvus techninis „Ateities mokyklos“ projektas.
Vienu didžiausių iššūkių G. Balčytytė įvardijo daugybinių atstatymo projektų koordinavimą ir pažymėjo Lietuvos Centrinės projektų valdymo bei Statybos sektoriaus vystymo agentūrų indėlį prisidedant prie Ukrainos institucijų gebėjimų stiprinimo.
Vyriausybės kanclerė kalbėjo apie greičio, naudos ir matomumo svarbą vykdant įvairias paramos iniciatyvas. „Matomumas, žinoma, nėra tikslas savaime, bet leidžia pritraukti tarptautinių partnerių dėmesį ir resursus“, – sakė ji ir pažymėjo, kad būtent matomi darbai, pirmieji nacionaliniai projektai leido pradėti tarptautinius projektus, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ir Lietuvos bendrą programą, kurios tikslas – Ukrainos mokyklose statyti naujas slėptuves, kurių, Ukrainos duomenimis, šalyje trūksta apie 3,5 tūkstančio.
G. Balčytytė pabrėžė sistemingos veiklos Ukrainos atstatymo srityje siekį ir paminėjo netrukus darbą pradėsiančią Užsienio reikalų ministerijos vadovaujamą tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengs tolimesnio Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atsigavimą ir atstatymą gaires, teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl priemonių, reikalingų įsitraukimui į ES ir kitų tarptautinių partnerių bei organizacijų veiklas, taip pat rekomendacijas dėl naujų iniciatyvų įgyvendinimo. Vyriausybės kanclerė teigė, kad ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas tarptautinėms partnerystėms, finansinės inžinerijos instrumentų verslo įsitraukimo skatinimo kūrimui.
Šaltinis: lrv.lt
