Ketvirtadienį Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė dalyvavo kasmetiniame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausybių centrinių institucijų vadovų susitikime Vienoje (Austrija). Šiemet susitikime diskutuota ir dalintasi patirtimi trijose darbo sesijose, skirtose visuomenės pasitikėjimo institucijomis didinimui, krizių valdymui, institucijų prisitaikymui prie šių dienų iššūkių.

„Lietuva labai vertina buvimą EBPO šeimoje ir bendras pastangas didinti demokratinių visuomenių atsparumą, institucijų veiklos kokybę, galimybę kolektyviai mokytis iš bendraminčių valstybių sukauptų patirčių. Matome, jog ir Lietuvos indėlis plačiuose organizacijos veiklos baruose yra vertinamas. COVID-19 pandemija, neteisėta migracija, nuolatinis buvimas Rusijos dezinformacijos kampanijų taikiklyje, karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas – visa tai buvo ar tebėra iššūkiai mums, tačiau jais užsigrūdinę, galime dalintis jau nueito kelio žemėlapiu: mūsų išbandytais sprendimais, mūsų matymu ir patirtimi su kitomis valstybėmis“, – sakė Vyriausybės kanclerė.

Pirmojoje darbinėje susitikimo sesijoje, skirtoje pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis, aptarti EBPO tyrimo, paremto pernai organizacijos 22-ose šalyse narėse atliktomis apklausomis, rezultatai. Sesijoje išryškintas priešiškos dezinformacijos poveikis kurstant visuomenės nepasitikėjimą institucijomis, klaidinant ir skatinant susipriešinimą jautriomis temomis.

Lietuva aktyviai dalyvauja EBPO formatuose, skirtuose kovai su dezinformacija, prisideda ekspertiniu indėliu, lapkritį pirmininkaus organizacijos susitikimui atsako į dezinformaciją ir misinformaciją tema, taip pat pasisako už šiais klausimais glaudesnį demokratinių šalių bendradarbiavimą. Šios grėsmės ypač aktualios dabar, Rusijai ne tik skleidžiant melagingus jos pačios pradėto karo Ukrainoje naratyvus, bet ir siekiant įtikinti Europos šalių ir kitų žemynų visuomenes, jog aukštos infliacijos, energijos kainų ar maisto saugumo iššūkiai neva yra Vakarų sankcijų padarinys.

Antrojoje sesijoje apie inovatyvų valdžios institucijų prisitaikymą ir gebėjimą įveikti krizes pasidalinta šalių patirtimi, sukaupta per pastarųjų metų iššūkius, tarp jų – COVID-19 pandemiją. Kanclerė G. Balčytytė pristatė Lietuvos žingsnius, padėjusius suvaldyti pandemiją – Vyriausybės inicijuotą naują valstybės duomenų valdymo ir naudojimo modelį, be kita ko apėmusį ir Statistikos departamento pertvarkymą į Valstybės duomenų agentūrą.

Efektyviai valdomi duomenys, kaip pažymėjo Vyriausybės kanclerė, padeda ne tik aiškiai pamatyti problemas, suvokti situacijos dinamiką, bet ir rasti geriausius konkrečių problemų sprendimus. Lietuvai tai tapo svarbu ne tik sprendžiant pandemijos sukeltas problemas, bet ir reaguojant į neteisėtą migraciją per sieną su Baltarusija, taip pat duomenys įgalina vykdyti taiklias reformas ir kitose srityse, nuo valstybės tarnybos iki švietimo.

„Pastarosios krizės mums akivaizdžiai parodė realaus laiko duomenų ir jais grįstų sprendimų, efektyvaus krizių koordinavimo svarbą, o taip pat visuomenės įsitraukimo ir sutelkto veikimo jėgą – įsitikinome, kokia svari pagalba valstybės institucijoms pasiekiama bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, akademine bendruomene, privačiu sektoriumi.

Tačiau yra sričių, kuriose Lietuvos patirtis yra ilgalaikė ir dėl jos nustebinti mus sudėtinga – tokia sritis yra atsakas į dezinformaciją. Gyvendami Rusijos kaimynystėje, išmokome įvairius dezinformacijos pavidalus atpažinti ir taikyti jiems priešnuodžius, nepažeidžiant laisvos visuomenės ir demokratinių principų audinio. Džiaugiamės EBPO dėmesiu šiai sričiai ir esame pasirengę ir toliau prisidėti prie jos stiprinimo“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.

Paskutiniojoje sesijoje dėmesys skirtas tam, kaip valdžios institucijos turėtų transformuotis bei skaitmenizacijos vaidmeniui šiame procese, pasiruošimui galimoms ateities krizėms ir neapibrėžtumams, instituciniams pokyčiams, kurių reikia klimato kaitos problemoms įveikti.

Lietuva krizių prevencijos ir valdymo atžvilgiu pastaraisiais metais taip pat ėmėsi svarbių pokyčių – suprasdama nuolatinės grėsmių stebėsenos, jų vertinimo ir koordinuoto veikimo svarbą, Vyriausybė priėmė sprendimą kurti naują krizių valdymo modelį, pritarė Nacionalinio krizių valdymo centro įsteigimui. Siekiant užtikrinti svarbiausių valstybės duomenų diversifikavimą ir išsaugojimą potencialių krizinių situacijų atveju, Vyriausybė šiemet pritarė ir „skaitmeninės ambasados“ veiklai – dėl to dalį jautriausių duomenų kopijų numatyta saugoti ir už Lietuvos teritorijos ribų.

Šaltinis: lrv.lt