Naujienos

Seimas pritarė naujam krizių valdymo ir civilinės saugos modeliui

Naujienos

Data

2022 12 08

Įvertinimas

Seimas pritarė Vyriausybės ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pateiktam Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams. Įstatymų pakeitimais kuriama integruota krizių valdymo ir civilinės saugos sistema, kuri padės valstybei geriau pasirengti ir efektyviau koordinuoti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.

Įgyvendinant įstatymo nuostatas Vyriausybės kanceliarijoje jau pradėtas kurti Nacionalinis krizių valdymo centras (toliau – NKVC). Jis  krizių ir ekstremalių situacijų valdyme iš esmės tampa svarbiausia operacinio lygmens  institucija. NVKC struktūroje kuriamas 24/7 principu veikiantis situacijų centras, vykdantis nuolatinę grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną. Tuo pačiu NKVC koordinuos pasirengimą galimoms krizėms ir ekstremalioms situacijoms – koordinuos institucijų planavimo procesą šioje srityje, rengs mokymus ir pratybas. Kilus krizei ar ekstremaliai situacijai NKVC užtikrins efektyvų šių situacijų valdymą – sprendimų priėmėjams parengs duomenimis ir analize pagrįstus sprendimus, užtikrins jų įgyvendinimą ir tarpinstitucinę koordinaciją.  

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, įstatymo priėmimas – istorinis sprendimas – prasideda kokybiškai naujas civilinės saugos sistemos etapas. Valstybė turi būti pasirengusi greitai reaguoti į įvairias grėsmes ir bet kokiomis sąlygomis užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą.

„Integruota krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema leis užtikrinti ne tik koordinuotą valstybės pasirengimą valdyti krizes, bet ir jų prevenciją, nuolatinę situacijų stebėseną ir vertinimą. O sprendimai dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių, padarinių šalinimo, žalos mažinimo bus greitesni, paremti ekspertų ir specialistų vertinimu“, – sako ministrė A. Bilotaitė.

Anot ministrės, bandymų spręsti krizių valdymo sistemos klausimą būta ir anksčiau, bet jie visi buvo fragmentiški arba iki galo neįgyvendinti.

Ir ankstesnių metų patirtis, ir pastarųjų metų valstybei kilę iššūkiai, susiję su keliomis ir skirtingo pobūdžio ekstremaliosiomis situacijomis (koronaviruso pandemija, neteisėtos migracijos ir Ukrainos karo pabėgėlių krizės), rodo akivaizdų poreikį keisti krizių valdymo mechanizmą valstybės lygiu.

Vien pernai šalyje paskelbtos 9 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, 1 valstybės lygio ekstremalioji situacija, užregistruota 710 ekstremaliųjų įvykių.

Integruotoje krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje Nacionalinis krizių valdymo centras tampa pagrindine koordinavimo institucija valstybės lygmeniu.

Šis centras vykdys nuolatinę (24/7 režimu) grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą ir informavimą apie šias grėsmes, organizuos ir koordinuos valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.

Nacionaliniame krizių valdymo centre dirbs apie 30 savo sričių ekspertų, kurie teiks valstybės operacijų vadovui informaciją ir siūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų, koordinuos ir kontroliuos valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą ir kt.

NKVC atliks nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą.

„Per pastaruosius metus patiriame įvairaus pobūdžio krizinių ir ekstremalių situacijų, kurios reikalauja greitų ir efektyvių veiksmų. NKVC įsteigimas leis sutrumpinti sprendimų parengimo grandinę ir sutelks geriausią krizių valdymo ekspertizę vienoje vietoje. Tai įgalins krizių ir ekstremalių situacijų valdyme veikiančias kitas institucijas labiau koncentruotis į savo kuruojamas sritis, o problemines vietas taisyti per NKVC užtikrinamą tarpinstitucinę sąveiką ir realaus laiko duomenų pagalba. Duomenims ir jų analitikai skirdami ypatingą dėmesį, galėsime aiškiai ir neiškreiptai pamatyti situaciją ir jos dinamiką, prioritetizuoti veiksmus ir rasti geriausius konkrečių problemų sprendimus“, – pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Nacionalinio saugumo komisija bus pagrindinė Vyriausybės sudaroma institucija, priimančia politinius sprendimus dėl veiklos prioritetų, valstybinių pasirengimo, prevencijos ir reagavimo užduočių.

Ministerijos savo valdymo srityse organizuos ir koordinuos savo pavaldžių įstaigų, savivaldybių, kitų valstybės įstaigų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją.

Kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius organizuos savivaldybės įstaigų, įmonių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos prireikus turės teikti pagalbą savivaldybėms likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.

Įstatymų nustatytais atvejais Vyriausybė galės skirti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms užduotis, o krizių valdymo centras koordinuos ir kontroliuos jų vykdymą.

Įstatymų pakeitimais atsisakoma Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) ir savivaldybių Ekstremaliųjų situacijų komisijų (ESK) kaip perteklinių civilinės saugos sistemos subjektų. VESK funkcijas perims Nacionalinio saugumo komisija, savivaldybių ESK – savivaldybių administracijos direktoriai ir savivaldybių operacijų centrai.

Šaltinis: lrv.lt