Betikslis žiaurumas ir nusikaltimai žmoniškumui, kuriuos vykdo karą prieš Ukrainą tęsianti Rusija, yra nesuderinami su krikščioniška etika ir jiems neturi būti vietos pasaulyje, sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, tarusi sveikinimo kalbą Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Tarpkultūrinis ir religinis dialogas“.

Konferencijoje, kurioje dalyvauja ir Lietuvoje Ministrės Pirmininkės kvietimu viešintis Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchas Baltramiejus, I. Šimonytė pažymėjo tarpkultūrinio ir tarpreliginio dialogo karo akivaizdoje svarbą, atjautos ir artimo meilės potencialą, regimą daugybės žmonių pastangose padėti Ukrainai.

„Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi nuo 2014 m. Tačiau pernai vasario 24-ąją prasidėjusi kruvina plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė pasaulį. Pamatėme Bučą, Mariupolį, raketas, kurios skriejo į pastatus su užrašu „Vaikai“, žmonių pilnus geležinkelio peronus, gimdymo namus, mokyklas, ligonines“, – konferencijos diskusijoje „Bažnyčių ir religinių bendruomenių reakcija į karą ir konfliktus“ sakė premjerė.

„Ne kartą galvojau, kodėl ukrainiečių kančia ir skausmas taip stipriai, tiesiog fiziškai įsismelkė į kūną prieš daugiau nei metus ir neatlėgsta. Gal dėl nuoširdaus, istoriškai nulemto brolybės jausmo, geografinio artumo ar suvokimo, kad jei neatlaikys ir nenugalės Ukraina, karas ateis ir į mūsų namus. Bet kartais galvoju, kad yra ir pamatinė intuicija: betikslis žiaurumas ir nusikaltimai žmoniškumui nesuderinami su krikščioniška etika.

Kita vertus, karas atskleidė ir didžiulį atjautos, artimo meilės potencialą. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, kaip Lietuvos žmonės susitelkė organizuodami paramą Ukrainos žmonėms. Esu labai dėkinga ir visoms Lietuvos religinėms bendrijoms, organizacijoms, kurios aktyviai įsijungė ir iki šiol tęsia artimo meilės darbus, rūpinasi ne tik Ukrainoje likusiais ir karo talžomais ukrainiečiais, bet ir tais, kurie buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti laikino prieglobsčio svetur“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Premjerė pažymėjo Lietuvos katalikų hierarchų ir kitų krikščioniškų bendrijų atstovų pastangas, kad Rytų krikščionybės tradicijoje išugdyti ukrainiečiai neliktų be sielovados.

„Ypač svarbu, kad Konstantinopolio patriarchatas atsiliepė į Lietuvoje esančių žmonių, norinčių likti savoje tradicijoje, poreikius ir jau šiandien jie turi galimybę išpažinti savo tikėjimą ir gauti sakramentus nesirinkdami tarp savo tikėjimo ir savo įsitikinimų“, – pridūrė I. Šimonytė.

Penki Lietuvos dvasininkai Konstantinopolio patriarchate atrado savo religinius namus ir dėl to, pasak premjerės, praturtėjo visa Lietuva, naujos galimybės atsivėrė Motininei Bažnyčiai sugrįžti į Lietuvą ir Rytų krikščionybei čia skleistis.

„Krikščionių mąstytojas Aurelijus Augustinas pabrėžė, kad taika nėra vien karo nebuvimas, tai – ir teisingos tvarkos atkūrimas. To šiandien siekia karo iškankinti, bet nepalūžę Ukrainos žmonės, to, tikiu, norime ir visi čia susirinkę“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Šaltinis: lrv.lt