Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai pirmadienį Vyriausybės kanceliarijoje įvykusiame susitikime su Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesine sąjunga aptarė valstybės tarnybos pertvarką, dalyvaujant Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjui valstybės tarnybos klausimais Vitui Vasiliauskui taip pat atsakyta į aktualiausius valstybės tarnautojams kylančius klausimus.

„Situacija viešajame sektoriuje išties grėsminga – 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Yra didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus. Valstybės tarnyba nepatraukli ne tik dėl atlyginimo. Būtina stiprinti lyderystę ir darbuotojų gebėjimus, modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą. Mes siūlome sprendimus į ateitį – ne dabar ir ne sau. Reikės kelių politinių ciklų kol kokybinis pokytis įvyks ir turėsime efektyvesnę valstybės tarnybą. Profsąjungos irgi turės daugiau galimybių“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Vienas pagrindinių profsąjungoms rūpimų klausimų – kaip keisis darbo sąlygos ir darbo užmokestis eiliniam valstybės tarnautojui? Susitikime vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė paaiškino, jog nepaisant to, kad viešojoje erdvėje kalbama tik apie politikų, teisėjų ir vadovų atlyginimų kėlimą, lygiagrečiai dirbama ir su nauja valstybės tarnautojų atlygio sistema. Numatoma panaikinti viršutinę atlyginimo ribą ir taip sudaryti galimybę vadovui formuoti atlygio politiką ir nuspręsti, kokį atlygį mokėti savo įstaigos darbuotojams. Didėja profsąjungų vaidmuo – pirmą kartą jos įgauna įrankį pasiekti konkurencingesnį atlygį valstybės tarnautojams.

Pabrėžtina, jog atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais –  politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.

Antras aktualus klausimas – kodėl siūloma panaikinti priedą už stažą? Viceministrės teigimu, priedas už stažą nėra sietinas su veikos rezultatais, todėl jo siūloma atsisakyti, mokant valstybės tarnautojui konkurencingą darbo užmokestį, skatinant piniginėmis išmokomis už lūkesčius viršijančius veiklos rezultatus.

Pokyčio tikslas – valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais. Iki šiol valstybės tarnautojų atlyginimo kėlimas buvo susietas su stažu ir augo vidutiniškai po 1 proc. per metus. Dabar numatoma darbo užmokestį susieti šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir peržiūrėti kas du metus. Į abejones, jog tai gali įšaldyti valstybės tarnautojų atlyginimą, viceministrė atsako, jog esant naujai atlygio bazei, atlyginimas bus keliamas rečiau, bet didesniu procentu.

Profsąjungos kelia ir mažinamų valstybės tarnautojų privilegijų klausimą, pavyzdžiui, teigiama, jog trumpinamos valstybės tarnautojų atostogos. Netiesa – tobulinant valstybės tarnybą yra siūloma pakeisti atostogų skaičiavimo metodiką, suvienodinant jas su darbo kodekso nuostatomis. Atostogos nesutrumpės – jos tiesiog bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis dienomis, o darbo dienomis. Taip pat svarbu, jog Valstybės tarnybos įstatymo projekte išlieka tokios garantijos kaip, pavyzdžiui, laidojimas valstybės lėšomis, materialinės pašalpos, persikėlimo išlaidos.

Aptarta siūloma Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojais nebebus bendrąsias funkcijas atliekantys asmenys. Šiuo metu viešąjį administravimą vykdančiose įstaigose dirba 55 tūkstančiai darbuotojų, tačiau tik 27 tūkst. jų yra valstybės tarnautojai, kiti dirba pagal darbo sutartis. Viceministrės teigimu, pertvarkos rengėjų tikslas –išgryninti valstybės tarnybą.

„Dabar turime situaciją, kai viešajame sektoriuje tas pačias funkcijas atlieka ir valstybės tarnautojai, ir dirbantys pagal darbo sutartis. Toks dvigubas administravimas valstybei kainuoja labai brangiai. Valstybės tarnautojai turėtų vykdyti tik viešojo administravimo funkcijas, o bendrąsias funkcijas atliekantys asmenys turėtų laisvai judėti tarp viešojo ir privataus sektorių ir jų statusas turėtų būti reguliuojamas darbo kodekso“, – teigia S. Ščajevienė.

Profsąjungas neramina ir valstybės tarnautojų atrankų decentralizavimas – teigiama, jog darbuotojų pasirinkimą patikint vadovui, atveriamas kelias nepotizmui. Tačiau Valstybės tarnybos pertvarkos rengėjai tikina, jog tam bus numatyti visi reikiami saugikliai.

„Vadovams bus siūlomas konkurencingas atlygis, bet tuo pačiu bus reikalaujama ir didesnės atsakomybės bei skaidrumo – tiek atrankų, tiek įstaigos valdymo srityje, tiek kalbant apie nustatytus rezultatus. Jų siekti vadovui bus suteikti įrankiai, tačiau bus užtikrinta ir kontrolė – tą funkciją patikėsime naujai Viešojo valdymo agentūrai, kuri atliks veiklos stebėseną, analizuos, vertins rizikas ir teiks pagalbą įstaigoms“, – teigia vidaus reikalų viceministrė.

Vidaus reikalų ministerijos informacija.

Šaltinis: lrv.lt