„Stengtis atstatyti Ukrainą yra ne mažiau svarbu nei remti ją žiauriame kare ginklais ar humanitarinėmis priemonėmis. Pastangos atstatyti taip pat yra kovos dalis: itin svarbu remti ukrainiečius, kad jie toliau gyventų savo gyvenimą ir kurtų šalį tokią, kokios jie nori – europietišką šalį – nepaisant Rusijos keliamos destrukcijos“, – sakė tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo 20-ies metų sukaktį, dalyvavusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Daug dėmesio Užsienio reikalų ministerijos organizuotoje konferencijoje buvo skirta Ukrainos atstatymui, Lietuvos įgyvendintų projektų patirčiai ir tolimesnei plėtrai aptarti. Ukrainos atstatymo temai skirtoje panelinėje diskusijoje, kurioje dalyvavo G. Balčytytė, buvo reflektuota Lietuvos vykdytų Ukrainos rekonstrukcijos projektų patirtis, svarstytos privataus sektoriaus ir tarptautinių plėtros finansų institucijų įsitraukimo į šį procesą galimybės, kalbėta apie skirtingas atstatymo programas ir skirtingų donorų bendradarbiavimo galimybes.

„Valstybės atstatymas – be galo sunki užduotis. Mes turime padaryti viską, kad ukrainiečiai nesijaustų vieni savo šalies atstatymo procese“, – kalbėjo G. Balčytytė. Ji pabrėžė, kad nors Lietuva buvo viena pirmųjų paramą Ukrainai išreiškusių šalių ir jos įvykdyti atstatymo projektai tampa pavyzdžiu tolesniam atstatymo procesui, tenka įdėti nemažai pastangų, kad tarptautiniai partneriai suvoktų atstatymo proceso vertę ir poreikį vykdyti rekonstrukcijos projektus nelaukiant karo pabaigos. „Nepaisant to, džiaugiamės, kad vis daugiau šalių prisijungia prie pastangų atstatyti Ukrainą“, – pastebėjo Vyriausybės kanclerė.

Diskusijoje paminėti ne tik šiais metais sėkmingai įvykdyti Borodiankos mobilios gyvenvietės įkūrimo ir Irpinės vaikų darželio atstatymo bei Ukrainos elektros tinklų modernizavimo projektai, bet ir šiuo metu vykstantys kiti ugdymo infrastruktūros objektų atstatymo projektai, Lietuvos indėlis į Ukrainos atstatymo agentūros administracinių gebėjimų stiprinimą, šio proceso skaitmeninio planavimo įrankio kūrimą, taip pat atsakomybė rengiant ateities mokyklos tipinį techninį projektą „Ateities mokykla Ukrainai“.

„Dažnai girdžiu, kad kyla problemų su donorų paramos įsisavinimu, tačiau tai neturėtų stabdyti ketinimų padėti: turime sutelkti jėgas ir ieškoti protingų būdų, kaip tą daryti kartu, kaip paremti Ukrainos institucijas įgyvendinant svarbius projektus. Manau, kad tokie projektai kaip „Ateities mokykla Ukrainai“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip mes galime tai padaryti“, – pažymėjo G. Balčytytė.

Šaltinis: lrv.lt