Šiandien Vyriausybėje pristatytas 2023 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.

„Įvykdėme savo pažadą ir parengėme valstybės biudžeto projektą išskirtinai anksti, o tai suteiks daugiau aiškumo būsimuose darbuose. Už tai esu dėkinga kolegoms Vyriausybėje ir institucijose, iš kurių tai pareikalavo papildomų jėgų. Ekonomikos neapibrėžtumas išlieka didelis, tačiau atsispiriame nuo scenarijaus, kuris šiuo metu labiausiai tikėtinas, vienas tokio scenarijaus elementų – lėtas, tačiau tebeprognozuojamas ekonomikos augimas. Situacijai keičiantis, Vyriausybė reaguos, kaip tai darė ir kelis pastaruosius metus“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

 „Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų manipuliuojant dujų kainomis, darančioms įtaką tarptautinėms elektros ir dujų kainoms, biudžete prioritetą skyrėme energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui tiek žmonėms, tiek verslui. Neapibrėžtumui dėl ateities išliekant ir ateinančiais metais, siekiant apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią, sparčiau didiname senatvės ir šalpos pensijas, mažiname dirbančiųjų apmokestinimą, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Ateinančiais metais pajamos augs mokytojams, mokslininkams, medikams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams. Minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo kils reikšmingai. Šiemet taip pat daug dėmesio skiriame ilgalaikėms investicijoms energetiniam Lietuvos saugumui užtikrinti, taip pat beveik 3 mlrd. eurų investuosime tvariam augimui, žaliai, skaitmeninei bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, mokslo ir inovacijų sinergijai, švietimo susitarimo įgyvendinimui“.

Energijos kainų augimo poveikio sušvelninimas

Pasaulinėje rinkoje fiksuojant vis dar labai įtemptą situaciją dėl energijos kainų šuolio, Vyriausybei pristatytame ateinančių metų valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirta 1,93 mlrd. eurų. Valstybė žmonėms kompensuos elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam nusimatydama 812 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirs šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.

Šiandien Vyriausybėje pristatytas 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketas verslui, kuriame siūlomos kompleksinės priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu: elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.

Pakete taip pat numatoma, jog kompensacijos galios šių metų IV ketvirtį-2023 m. I ketvirtį, dėl to ateinančių metų valstybės biudžete elektros kainos augimo dalies kompensavimui numatyti 234 mln. eurų. Taip pat siūlomi ir mokestiniai sprendimai: sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS) sumažintomis palūkanomis bei mokesčių išieškojimo sustabdymas energetikai imlioms įmonėms. Šioms priemonėms biudžete numatyta 764 mln. eurų. Be to, atsižvelgiant į su sunkumais susiduriančius sektorius, PVM mokesčio lengvata bus pratęsta pusmečiui iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių  bei atlikėjų paslaugoms. Šiam sprendimui skirta 66 mln. eurų.

2023 m. valstybės biudžeto projekte taip pat numatytos ilgalaikės investicijos energetiniam nepriklausomumui stiprinti, generacijai didinti bei renovuoti energetiškai neefektyvius gyvenamuosius pastatus. Trejų metų investicijoms biudžete numatyta per 1,4 mlrd. eurų, iš kurių planuojama renovuoti 4488 pastatus, tam skiriant 296 mln. eurų, panaudojant „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimo bei biudžeto lėšas.

Siekiant suvaldyti energijos kainų šuolį po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, įgyvendinti klimato kaitos tikslus ir sumažinti žmonių bei verslo energetines sąskaitas per trejus metus planuojama įgyvendinti strateginį tikslą ir užsitikrinti 1 gigavato (1GW) generacinius pajėgumus, pasitelkiant saulės energiją. Šiam tikslui bus skiriamas 1,1 mlrd. eurų.  Numatytos investicijos garantuos reikalingą 340 megavatų (MW) generaciją energetinėms bendrijoms, užtikrinant švarią energiją ir mažas sąskaitas žmonėms, 600 MW – verslui, tiek investuojant į gaminančių vartotojų parkus, tiek ir į saulės elektrinių įrengimą įmonėse ant stogų, 100 MW – savivaldybėms ir 30 MW – viešiesiems pastatams – užtikrinant mažesnius kaštus valstybei.

Žmonių pajamų didinimas

Finansų ministerijos parengtame 2023 m. biudžeto projekte ir toliau nuosekliai laikomasi Vyriausybės krypties – žmonių pajamų didinimo – jai numatant daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos 790 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamų didinimui 15 proc. didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, istoriškai iki šiol reikšmingiausiai keliant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 15,7 proc. iki 625 eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 83,55 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems.

Tuo pačiu 430 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 proc. – daugiau nei 2023 m. prognozuojama metinė vidutinė infliacija Lietuvoje – 6 proc.

Biudžeto projekte senatvės pensijų didinimui beveik 13 proc. numatoma 591 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 65 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 510 eurų iki 575 eurų) bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją (pensija didėja nuo 482 eurų iki 542 eurų).  

Saugumo stiprinimas

Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti ir parlamentinių partijų susitarimą, Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus. Šiems tikslams numatyta per 273 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimams krašto apsaugai iki 2,52 proc. BVP skiriami 123,7 mln. eurų.  Karinio mobilumo paketui, kuriuo atnaujinami geležinkelio ir automobilių transporto keliai, skirti 55, 7 mln. eurų,  valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apginklavimui numatyti 7mlrd. eurų, dar 4,7 mln. eurų – Kibernetinio saugumo plėtros programai.

Be to, parengties krizinėms situacijoms stiprinimui bus skiriama per 9 mln. eurų, poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės – dar 36 mln. eurų.

Investicijos Lietuvos ateičiai

2023 metais Lietuva planuoja investuoti beveik 3 milijardus eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – 1 milijardas eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama skurdo energetinėms bendrijoms užtikrinti pigią ir netaršią energiją, tiesioginėmis paskolomis įmonėms vystyti atsinaujinančios energijos išteklius (AEI) savo teritorijoje, įrengti centralizuotus nutolusius AEI parkus, skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporto sektoriuje, įgyvendinti, daugiabučių namų renovaciją. Žaliajai transformacijai numatyta 35 proc. lėšų.

Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui bei mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimui į tarptautines vertės kūrimo grandines, taip pat gamybos procesų automatizavimui, robotinių sistemų ir skaitmeninių technologijų diegimui.

Taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.

Kartu, atitinkamai, 140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant bazinių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą savivaldybėse bei pasirengimo pandemijoms stiprinimą, 151 mln. eurų bus nukreiptas priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.

Kartu 21 proc. investicijų arba 607 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.

Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 231 mln. eurų, iš kurių per 179 mln. eurų bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui. Šioje sumoje papildomai numatyti 15 mln. eurų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl bendrai finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai siekia 58 mln. eurų, taip pat beveik 10 mln. eurų švietimo pagalbai stiprinti, mokinių pasiekimų spragoms šalinti, paskatoms rinktis mokytojo profesiją bei studijų prieinamumui studentams su negalia.

Pajamos ir išlaidos – auga

2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2022 m. pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.

 Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc. lyginant su 2022 m., arba 1,1 mlrd. eurų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 9 mlrd. eurų (papildomai 979 mln. eurų, lyginant su 2022 metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3 440,6 mln. eurų (papildomai 331 mln. eurų), švietimui – 3 302 mln. eurų (papildomai 471 mln. eurų), gynybai – 1 860 mln. eurų (papildomai 97 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 852 mln. eurų (papildomai 83 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 734 mln. eurų (papildomai 79 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 457 mln. eurų (papildomai 117 mln. eurų), aplinkos apsaugai 468 mln. eurų (papildomai 66 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 224 mln. eurų (papildomai 251 mln. eurų).

Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos sieks 5 mlrd. eurų (lyginant su 2022 m. auga 594,5 mln. eurų).

Finansų ministerijos parengtame 2023 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.

Išsamiau apie šių metų valstybės biudžeto projektą – Finansų ministerijos parengtose skaidrėse.

Finansų ministerijos parengta informacija.

Šaltinis: lrv.lt