Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didesnio finansų sektoriaus stabilumo, kredito įstaigų rinkos drausmės bei vartotojų interesų apsaugos.

Pakeitimais, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos dvi ES Direktyvos nuostatos, siekiama patobulinti vidinio minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų (MREL) taikymą.

Šių reikalavimų esmė – bankų finansinių sunkumų atveju užtikrinti veiksmingą ir patikimą tokių įstaigų gelbėjimą vidiniais ištekliais, neperkeliant naštos valstybei ir mokesčių mokėtojams, apsaugant indėlininkus.

Finansų ministerijos pateikti ir Vyriausybės priimti pakeitimai įgalina Lietuvos banką nustatyti vidinius finansinio kapitalo reikalavimus konsoliduotai, taip pat ir tarpinėms patronuojančioms įmonėms, t.y. visai bankų grupei, įskaitant tiek pagrindinį, tiek antrinius bankus. Šiuo metu tokių finansinių grupių struktūrų, kuriose dalyvautų tarpinės patronuojamosios įmonės, Lietuvoje nesama, todėl ES reguliavimu siūloma nauja tvarka Lietuvai galėtų būti aktuali tik ateityje.

Antra, pakeitimais koreguojamas MREL taikymas likviduojamiems finansų subjektams ir mažinama Lietuvos bankui tokiais atvejais tenkanti administracinė našta. Kaip pertvarkymo institucija, Lietuvos bankas įgaliotas užtikrinti, jog nemokūs ar nestabilūs bankai būtų pertvarkyti išvengiant visai finansų sistemai žalingų padarinių. Panaikinus pareigą nustatyti MREL likviduojamiems subjektams, šiems nebereikės vykdyti papildomos naudos nesukuriančių su MREL susijusių prievolių.

Šaltinis: lrv.lt