Šiandien Valstybės duomenų agentūra Vyriausybės rūmuose su kolegomis iš savivaldybių kalba apie valstybės duomenis. Renginyje „Valstybės duomenų ežero istorija: II dalis Gilyn“ aptariamas savivaldybių valdomų duomenų inventorinimo progresas, diskutuojama apie duomenų panaudojimą, teisinius aspektus, dalijamasi gerąja patirtimi, patarimais ir sprendimais.
Renginyje įteikti apdovanojimai duomenų ambasadoriams – institucijoms, savivaldybėms ar įmonėms, labiausiai prisidėjusioms prie sklandaus valstybės duomenų integravimo į duomenų ežerą: Lietuvių kalbos institutui, Muitinės departamentui, Higienos institutui. Taip pat daugiausia iniciatyvos parodžiusioms savivaldybėms – Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio miestų. Geranoriškiausia verslo atstove išrinkta UAB „Varutis“.
„Siekiame telkti kuo didesnį ratą institucijų, kurios valdo ir naudoja duomenis, užduoda sau ir mums sunkius ir svarbius klausimus šia tema. Pagrindinis renginyje aptariamo projekto siekis – didinti valstybės atsparumą grėsmėms – pirmiausia, remiantis duomenimis, atpažinti jas ir suvaldyti. Svarbu sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti šiame procese – vykdant atvėrimą, didinant skaidrumą ir, kartais, pripažįstant savo pačių, kaip duomenų valdytojų, netobulumą. Tačiau šiandien norime parodyti, kiek daug galime padaryti kartu veikdami bendroje valstybės duomenų ekosistemoje. Tikiuosi, savivaldybių vadovai įžvelgs milžinišką duomenų ežero naudą savivaldybėms,“ – kalbėjo Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Valstybės duomenų ežeras naudingas ne tik viešajam sektoriui – jis leidžia operatyviai atverti visuomenei viešajame sektoriuje kaupiamus duomenis. Be Lietuvos atvirų duomenų portale jau atvertų rinkinių šiandien visuomenei tapo pasiekiami ir Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo duomenys (kaupiami nuo 2005 m.) – pateikta informacija apie aplinkos triukšmą, orą, paviršinį vandenį, dirvožemį.
Apie projektą
Iki 2026 m. vasaros į bendrą duomenų ežerą – Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą – bus integruoti keli šimtai informacinių sistemų, valdomų valstybės ar savivaldybių institucijų, įskaitant ligonines, mokyklas, komunalines įmones. Viešojo sektoriaus duomenų integracijos projektą vykdo Valstybės duomenų agentūra. Svarbiausia – integruotų sistemų duomenys bus automatizuotai atverti Lietuvos atvirų duomenų portale. Projekto rezultatai realiu laiku pateikiami švieslentėje.
Kodėl tai darome?
Lietuvoje yra labai didelis skaičius įvairių duomenų sistemų, tačiau jos fragmentiškos, žemo brandos lygio. Todėl anksčiau – susidarius ekstremalioms ar kitoms nenumatytoms situacijoms – negalėdavome priimti operatyvių sprendimų, nes neturėjome tikslios informacijos apie esamą padėtį. Valstybės duomenų agentūros kuriama duomenų ežero ekosistema leidžia valstybės duomenis įveiklinti labai greitai ir jų pagrindu priimti „taiklesnius“ sprendimus. Taip pat sudaroma galimybė panaudoti duomenis įvairiems analitiniams tikslams, dalytis su visuomene kokybiška informacija.
„Siekiame, kad ateityje visi valstybei svarbūs sprendimai būtų priimami juos grindžiant duomenimis. Pagrindinis mūsų tikslas – siekti, kad visi valstybės duomenis būtų panaudojami ir atverti visuomenei. Ir čia mes lyderiaujame Europoje. Esame pavyzdys, nes duomenis atveriame labai skaidriai ir pagrįstai“, – teigė agentūros direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Vykdant duomenų perkėlimą į duomenų ežerą, nuolat bendradarbiaujama su valstybės įstaigomis, joms teikiamos konsultacijos ir mokymai. Šiuo metu bendradarbiaujama su 322 įstaigomis ir jau yra sudarytos 263 jungtys su viešojo sektoriaus įstaigų informacinėmis sistemomis. Visuomenei vertingiausi duomenys atveriami Lietuvos atvirų duomenų portale (data.gov.lt).
Pasak dr. J. Petrauskienės, sėkmingas projekto startas ir reikšmingas postūmis nebūtų įvykęs be institucijų geranoriškumo ir supratimo siekiant bendrų tikslų – auginti analitikos kompetencijas viešajame sektoriuje, naudoti duomenis pamatuotiems sprendimams ir jų analizei, laikui bėgant – didinti gyventojų pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Duomenys ir jų analitikos galimybės labai svarbūs mokslininkams, studentams, verslo ir kitoms visuomenės grupėms. Vienas iš duomenų ežere esančių duomenų pritaikymo būdų – švieslentės, kuriose pateikiamos apibendrintos išvados visuomenei aktualiomis temomis. Pavyzdžiui, pacientų eilių švieslentė, kurioje matyti galimybės patekti pas gydytojus, gydytojų užimtumas ir pan.
Projektas „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“ finansuojamas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP, angl. – RRF).
Šaltinis: lrv.lt
