Vakarų valia pasiekti taiką padedant Ukrainai nugalėti privalo nustelbti baimes, susijusias su Rusijos pralaimėjimo galimybe, pažymėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, sakiusi atidarymo kalbą 2024 m. Baltijos karinėje konferencijoje. Joje kalbėdama apie ilgalaikę Rusijos grėsmę, būtinybę stiprinti ir spartinti karinę paramą Ukrainai bei investicijas į NATO sąjungininkų gynybos pajėgumus, Vyriausybės vadovė pabrėžė: demokratijos arsenalas turi būti galingesnis nei tironijos.
Kiekvienas norime ir turėtume norėti taikos, tačiau tik naivumas ar nuovokos trūkumas gali leisti manyti, kad taika bus pasiekta savaime, nesant valios dėl jos kovoti, sakė Vyriausybės vadovė renginio atidarymo kalboje. Todėl parama Ukrainai – gausesnė ir spartesnė – yra pirmas žingsnis link tvarios taikos, kuri bus pasiekta Rusijai pralaimėjus.
„Taip pat tvari taika bus galima tik tuomet, jeigu NATO išliks vieninga ir stipri. Stiprindami Europos gynybinį ramstį, turime daryti visa, kas mūsų jėgose, kad išsaugotume ir stiprintume transatlantinį ryšį. Skirtumų tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų visuomet bus, kaip jų esama bet kurioje šeimoje, tačiau būtų neatleistinai trumparegiška leisti susilpninti mūsų vienybę, kuri yra kertinė Euro-Atlantiniam ir globaliam saugumui bei stabilumui“, – kalbėjo premjerė.
Premjerė pažymėjo būtinybę stiprinti NATO atgrasymą ir priešakinę gynybą, pilna apimtimi įgyvendinti Vilniaus viršūnių susitikimo sprendimus, įskaitant regioninius gynybos planus ir rotacinį oro gynybos modelį.
„Be didesnių investicijų į gynybą visi mūsų planai, susirūpinimai ir deklaracijos liks tik žodžiais popieriuje. Vilniaus viršūnių susitikime sutarėme, kad 2 proc. gynybai yra grindys, ir visos NATO narės turėtų ant šių grindų stovėti tvirtai, siekdamos dar daugiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė įvardijo Lietuvos darbus stiprinant krašto apsaugą – šiemet gynybai numatyus 2,77 proc. BVP ir planuojamą šios dalies augimą artimiausiais metais, ginkluotųjų pajėgų modernizavimą ir spartų pasiruošimą priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje iki 2027 m.
Šiemet NATO vadovų susitikimui vyksiant Vašingtone, premjerė akcentavo, kad jo sėkmė bus vertinama ir pagal tai, kiek pavyks priartinti Ukrainą prie narystės Aljanse. Vyriausybės vadovė pridūrė – NATO reikalinga Ukraina ne mažiau, nei Ukrainai reikia NATO.
Atkreipdama dėmesį į augantį autoritarinių režimų bendradarbiavimą ir jų bandymus išnaudoti demokratijų neryžtingumą, premjerė taip pat kalbėjo apie glaudesnės partnerystės su Indijos-Ramiojo vandenynų regiono demokratijomis svarbą.
Ragindama nepabūgti pergalės prieš agresorę Rusiją Ministrė Pirmininkė priminė, jog vien Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto BVP yra didesnis nei Rusijos, tuo tarpu ekonominės ir politinės galios atotrūkis tarp NATO, ES ar Didžiojo septyneto šalių ir Rusijos – dar didesnis.
„Pergalės prieš agresorių formulė yra aiški: taika per stiprybę. Jei sutelksime jėgas ir pradėsime pergale tikėti, galime užtikrinti, kad taika Europoje galiausiai įsivyraus“, – sakė premjerė.
Šaltinis: lrv.lt
