Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį dalyvavo Vilniaus 700 metų sukakties minėjimo atidaryme Valdovų rūmų muziejuje. Sveikinimo kalboje premjerė pažymėjo, kad ir praėjus septyniems šimtams metų nuo oficialiosios Vilniaus istorijos pradžios, miesto įkūrimo legenda vaizdžiai iliustruoja jo esatį. Aktualumo nepraradę Gedimino laiškai – unikali steigiamos sostinės tapatybės programa, skelbianti, kad Vilnius bus telkiantis, svetingas, atviras ir veržlus miestas, garantuojantis taiką ir teisingumą, o jo sienos ne atskirs, bet puoselės visas tiek gyventojų, tiek miesto svečių tapatybes.

„Galima drąsiai teigti, kad per visą istoriją Vilnius liko ištikimas Gedimino laiškų dvasiai, nors ne tik klestėjimo periodų, bet ir sudėtingų laikotarpių buvo ne vienas. Svetimšaliai degino ir naikino miestą, skaudžios istorinės tragedijos nuskurdino visus, palikdamos žaizdas. Tačiau Vilniaus polifonija skambėjo ir skamba, o Vilnius išliko svetingu miestu, vilniečiams plačiai atvėrus savo namų duris iš karo išgintiems ukrainiečiams. Simboliška, kad būtent Vilniuje saugų prieglobstį rado ir savo valstybėse persekiojami gudai bei rusai.

Tikiu, kad miesto branda – tai ne jo metai, bet sukaupta patirtis ir išmintis. Jo didybė – ne ploto ar gyventojų skaičius, bet gebėjimas sujungti praeitį, dabartį ir ateitį, o jo išskirtinumą sudaro atvirumas, tolerancija ir pagarba istorijai“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

Savo kalboje premjerė pridūrė, kad daugelis Lietuvos istorijos puslapių yra glaudžiai susiję su rusėnų – gudų bei ukrainiečių – istorija, o regionas iki šiol tebėra Vakarų civilizacijos rytinė riba. Tai reiškia, kad tenka atlaikyti sudėtingą geopolitinį spaudimą, tuo pat metu ir solidariai veikti su broliškos dvasios tautomis, puoselėjant stiprų tarpusavio palaikymą bei supratimą.

„Norėčiau, kad ir ateityje Vilniaus nebandytume įsprausti į jokią schemą, daugiabalsiškumo, skirtybių žaismės nepaverstume didaktišku monologu. Mes ir toliau turime savo gyvenimais pasakoti Vilniaus žinią vienas kitam, Lietuvai ir pasauliui. Gedimino laiškai neprarado aktualumo, tik šiandien privalome jiems atrasti savitas išraiškos priemones ir žodžius. Būkime svetingi, atviri, įsiklausantys ir kartu autentiški. Nesiliaukime svajoti apie Vilnių, kurį gyvenimui pažadino geležinio vilko balsas – ne grėsmingas, bet kviečiantis susivienyti ir nuolat kurti“, – renginyje sakė I. Šimonytė.

Miesto sukakties proga Valdovų rūmuose pristatytas paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“ bei naujo Gedimino laiškų leidimo ir didžiojo kunigaikščio laikų bokšto 3D projekcija, taip pat atidaryta paroda „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“.

Šaltinis: lrv.lt