Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė tarė sveikinimo žodį Vilniuje vykstančiame šeštajame Trijų jūrų iniciatyvos Verslo forume ir diskutavo su įvadinės sesijos dalyviais.

Premjerė pabrėžė, kad Trijų jūrų valstybių tarpusavio junglumo gerinimo iniciatyva šiandien  įgauna ir labai aiškų saugumo matmenį. „Iš tiesų šiandien neįmanoma kalbėti apie regiono ekonominį vystymąsi ar bendrą gerovę nekalbant apie jo saugumą. Rusijos iš anksto suplanuotas plataus masto karas prieš Ukrainą privertė mus visus suprasti, kad taika negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Šio karo pasekmės siekia toli už Ukrainos ir Trijų jūrų regiono ribų. Tikėtis, kad agresoriaus imperialistinės ambicijos sustos Ukrainoje – naivu, neracionalu, bergždžia, trumparegiška ir neatleistina. Be to, tai aiškus kvietimas agresoriui žygiuoti toliau, skverbtis giliau ir plačiau, – sakė Ministrė Pirmininkė. – Saugumas dar ne viskas, tačiau be jo nėra nieko. Mes, kaip valdžios institucijos, įmonės ir visuomenės, negalime sau leisti prabangos būti naivūs ir patiklūs, jau nekalbant apie tai, kad dėl paprasčiausio žmogiško padorumo neturėtume būti tylūs stebėtojai, suvienyti neveikimo“.

I. Šimonytė taip pat kalbėjo apie būtinybę didinti paramą Ukrainai, vienytis, gerinti valstybių junglumą transporto, energetikos, skaitmeninėje srityse, taip stiprinti Europos atsparumą grėsmėms ir net viršyti pozityvias regiono augimo prognozes. Ji pažymėjo, kad tam reikia didžiulių investicijų, viešojo ir privataus sektorių, ne tik Europos, bet ir pasaulio valstybių (JAV ir naujos strateginės partnerės Japonijos) indėlio.

Renginyje buvo pažymėta „Rail Baltica“, „Via Baltica“ reikšmė TEN-T tinkle ir energetikos infrastruktūros pažanga – kaip svarbiausią Lietuvai projektą premjerė pabrėžė Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo sinchronizacijos su likusia Europos dalimi užbaigimą. „Mažindami priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pereidami prie aplinkai palankesnių sprendimų ne tik neatsiliekame pasaulio ekonomikos lenktynėse, bet ir aktyviai prisidedame prie savo energetinio saugumo“, – sakė premjerė ir pridūrė, kad pirmoji Europoje energijos išteklių importą iš Rusijos nutraukusi Lietuva iki 2030 m. siekia tapti energiją eksportuojančia šalimi.

Ministrė Pirmininkė minėjo ir Ukrainą bei Moldovą kaip neatskiriamą infrastruktūros plėtros Trijų jūrų regione dalį. Anot premjerės, Ukrainos atstatymas ir pasirengimas būsimai šios šalies narystei ES suteikia istorinę galimybę pertvarkyti visą regioną ir sukurti stipresnę Europą. „Šiandien investavimas į Ukrainos atstatymą – ypač perspektyvi investicija. Tai investicija į Ukrainos, mūsų regiono ir Europos ekonomikos augimą. Tik pakylėdami vieni kitus stiprėsime kaip bendruomenė“, – sakė ji ir pažymėjo, kad ilgalaikė ir tvari taika yra labai svarbi tiek visuomenei, tiek verslui, o tiesioginis kelias į tokią taiką veda per rūpinimąsi Ukraina ir pagalba šiai šaliai tokiu sunkiu laikotarpiu.

„Kiekvienas į Ukrainą investuotas euras, kiekvienas projektas, jungiantis demokratines tautas ir didinantis mūsų ekonominį ar socialinį atsparumą, taip pat yra investicija į taiką, kuri yra labai svarbi augimui ir ilgalaikei gerovei Trijų jūrų regione ir visoje Europoje“, – sakė premjerė.

Ministrės Pirmininkės kalba (EN, LT)

Šaltinis: lrv.lt