Tik ten, kur gyvuoja stipri demokratija, žodžio laisvė ir kiti laisvų visuomenių elementai, yra saugoma privati nuosavybė, efektyviai veikia nepriklausomi teismai ir klesti verslui palanki aplinka, konferencijoje „Verslas 2024“ kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Vadinasi, mes visi turime, ką ginti kiekvieną dieną“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Verslo žinių“ rengiamoje kasmetinėje konferencijoje premjerė pasidalino įžvalgomis apie tendencijas ir įvykius, kurie Lietuvai bus svarbūs būsimaisiais metais. „Neapibrėžtumas“ vis dėlto išliks bene geriausiai ateičiai apibūdinti tinkamu žodžiu.

„Egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp buvusių krizių ir to, kur esame šiandien. Finansų krizės laikotarpiu buvo daugiau ar mažiau aišku, jog reikia sulaukti ekonomikos sugrįžimo į pusiausvyrą – nors ir skausmingai, tai įvyko gana greitai, kai iš ekonomikos išleistas „burbule“ susikaupęs oras. Kai mus ištiko COVID-19 pandemija, bent jau vadovėliškai buvo akivaizdu, kad viskas, ko mums reikia sulaukti, yra mokslininkų darbo rezultatai – vakcinos, ir tai įvyko žaibo greičiu.

Rusijos plataus masto karinė invazija Ukrainoje turi mažiausiai apibrėžtą baigtį, nors mūsų norima yra labai aiški – Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas. Tačiau esama ir kitų nuomonių – kad „pusiau kepta“ taika, pusiniai susitarimai neva yra daug paprastesnis, lengvesnis ir gal net tvarus kelias, su kuo negaliu sutikti“, – sakė I. Šimonytė, pridūrusi, jog krašto apsauga buvo ir išliks Vyriausybės prioritetų viršuje.

„Per artimiausius metus sieksime įgyvendinti Vyriausybės programą maksimaliai, kiek pavyks, kartu spręsdami uždavinius, kuriuos padiktavo realybė. Krašto apsauga ir gynyba – ypatingai svarbi ir galvojant apie mus kaip šalį, kurią turėtų rinktis investuotojai, kur ramiai turėtų jaustis gyventojai, verslai, nevyriausybinės organizacijos – mes visi“, – sakė I. Šimonytė.

Atsižvelgiant į tai bus tęsiamas kuo spartesnis karinio mobilumo projektų ir Lietuvos karinių pajėgų modernizavimo projektai, pridūrė premjerė. Kita prioritetinė kryptis – energetika.

„Manipuliavimu dujų kainomis Rusijos sukelta energetinė krizė parodė mūsų energetikos sistemos pažeidžiamumą. Visi galėjome įsitikinti, kad priklausomybė nuo importo, kuria ilgai kliautasi, yra probleminė net ir tada, kai importuojama iš draugiškų kaimynų, todėl mūsų pastangos maksimaliai stiprinti vidinę generaciją yra būtinos. Žalioji transformacija yra labai svarbi, o mums, Lietuvai – ne tik dėl klimato kaitos ir globalių įsipareigojimų, bet ir todėl, kad tai yra geopolitinio saugumo veiksnys. Taip jau susiklostė, kad iškastinis kuras, išskyrus retas išimtis, yra rankose žmonių, kurie turi negatyvų santykį su demokratija, laiko mus menkystomis, kuriais galima manipuliuoti vien todėl, kad gyvename visuomenėse, kuriose periodiškai vyksta rinkimai su neprognozuojamu rezultatu. Priklausomybė nuo tokių režimų gali tapti mūsų pačių Achilo kulnu“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Kaip Europos Sąjungos narei ir demokratinei tarptautinės bendruomenės daliai, Lietuvai ir toliau reikšmingi bus Bendrijoje vyksiantys procesai, tokie kaip kitų metų Europos Parlamento rinkimai, o taip pat ir globalios tendencijos, iššūkiai ir spaudimas liberaliajai demokratijai.

Savo kalboje Ministrė Pirmininkė apžvelgė ir tai, kas svarbaus kitąmet vyks Lietuvos vidaus gyvenime.

2024 m. jau įsigalios visi teisės aktai, reikalingi valstybės tarnybos reformos įgyvendinimui, numatyti pokyčiai tęsis ir švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos srityse, kuriose diskusijos, tiesa, paprastai nebūna lengvos, pridūrė premjerė. Šiuo metu Vyriausybės darbų centre – 2024-ųjų valstybės biudžetas, vienas svarbiausių metų uždavinių. Reikšminga būsimųjų metų biudžeto aplinkybė – sugrįžusios ES fiskalinės drausmės taisyklės.

„Kitų metų kodiniu žodžiu išliekant „neapibrėžtumui“, valstybės biudžeto pagrindinis matas yra saikas, o pagrindinis principas – susitarimas, t.y. įgyvendinimas to, dėl ko esame susitarę“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Šaltinis: lrv.lt