Pasiruošimas viešojo valdymo pertvarkai – finišo tiesiojoje. Prieš metus pradėtas rengti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų projektas rugsėjo 28 d. keliaus į Vyriausybę, o vėliau į Seimą. Pertvarkos rengėjai tikisi, jog siūlymams bus pritarta ir teigia, kad pertvarkos neįgyvendinus šalies lauks stagnacija.

„Laukia labai sudėtingi, tačiau šalies raidai ir žmonių gyvenimo kokybei gyvybiškai svarbūs sprendimai. Pasigirsta svarstymų, kad dabar netinkamas metas pertvarkoms, kad reikėtų palaukti geresnių laikų. Tačiau ekspertai vienbalsiai sutaria – laukti daugiau nebegalime. Nepertvarkę valstybės tarnybos – pasmerksime šalį stagnacijai, o šalies gyventojai laiku negaus būtiniausių paslaugų. Šaliai išgyvenant krizę po krizės valstybės tarnyboje reikalingi stipriausi šalies protai, o jų pritraukti darosi vis sunkiau. Laikas sisteminiams pokyčiams“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Kodėl reikalingi pokyčiai valstybės tarnyboje?

Situacija viešajame sektoriuje išties grėsminga – 2022 m. duomenimis, 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Stebimas didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus – čia jis siekia net 40 proc.

Tyrimai rodo, kad net 60 proc. darbuotojų yra nepatenkinti darbu valstybės tarnyboje, kasmet mažėja norinčių čia dirbti, ypač jaunimo tarpe – iš visų, pretenduojančių į valstybės tarnybą, vos 7 proc. yra jaunesni kaip 29 m. Taip pat mažėja ir šalies gyventojų pasitikėjimas valstybės tarnyba.

Įsisenėjusi šalies viešojo sektoriaus problema yra menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai. Pagal Tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva užima 20 vietą iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių. Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai (36 vieta).

Pastarųjų metų iššūkiai (COVID-19, ekonominiai, geopolitiniai ir saugumo, kt.) parodė, kad būtina investuoti į efektyvesnį viešąjį valdymą – stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas, didinti žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumą.

Į būtinybę tobulinti valstybės tarnybą kasmet Lietuvos dėmesį savo rekomendacijose atkreipia ir tarptautinės institucijos – EBPO bei Europos Komisija.

Dauguma Vyriausybių bandė pertvarkyti valstybės tarnybą, tačiau buvo stokojama sisteminio požiūrio – valstybės tarnybos problemos buvo sprendžiamos trumpalaikiais sprendimais, taip pat nebuvo užtikrintas nuoseklus ir pakankamas finansavimas.

Kas bus, jeigu nieko nedarysime?

Buvęs VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigia, jog Lietuvos viešasis sektorius gangrenuoja, o mūsų valstybės tarnyba yra A. Smetonos laikų. Pasak jo, iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Lietuva, iš valstybės tarnautojų reikalauja visai kitų įgūdžių ir žinių. Kibernetinis ir energetinis saugumas, dirbtinio intelekto galimybės, nuotolinė personalizuota medicina, nauji švietimo metodai vaikams – visos šios sritys reikalauja aukštos kompetencijos specialistų, be kurių Lietuva stringa ir nebegali išspręsti augančių problemų židinių.

„Su dabartine neadekvačių atlyginimų ir nelankstumo sistema neįmanoma sukurti pažangaus pokyčio. Mes kaip visuomenė norime, kad Lietuva būtų turtinga, kad elektra būtų pigi, kad švietimas būtų aukšto lygio, sveikatos apsauga be eilių, o šį pokytį deleguojame įgyvendinti ministrui, kuris uždirba mažiau nei 25 metų jaunas specialistas privačiame versle. Nėra kitų būdų sukurti modernią ir turtingą šalį, negu įdarbinti geriausius ir mokėti jiems tiek, kiek reikia. Taip pat būtina modernizuoti valstybės tarnybą taip, kad ji nesiskirtų nuo privačių organizacijų“, – teigia M. Katinas.

Buvusio premjero, verslo konsultanto Aleksandro Abišalos teigimu, norint turėti stiprią ekonomiką, viena iš dedamųjų šalia inovacijų ir investicijų yra institucijos. Pastarųjų efektyvus veikimas yra būtinas. Jis pabrėžia, kad jei nebus pokyčio viešajame administravime, niekada neatsiras pojūčio, kad dirbama klientams – šalies gyventojams, gaunantiems viešąsias paslaugas.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Stasiukynas teigimu, mokslininkai sutaria, jog viešajame valdyme niekada nebegrįšime į prieškrizinį laikotarpį, kuris buvo prieš 15-20 metų. Jo teigimu, dabar mes gyvename nuolatinių transformacijų sąlygomis, kuriomis valstybės tarnyba turi gebėti išlaikyti atsparumą krizėms ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

Ką planuojama daryti ir ką tai pakeis?

Viceministrės S. Ščajevienės teigimu, šios pertvarkos ašis – stiprus, centralizuotai valdomas vadovų korpusas. Siūloma centralizuotai vykdyti vadovų atrankas ir ugdyti vadovų kompetencijas – būtų organizuojami įvadiniai ir tęstiniai mokymai, stiprinamos lyderystės, modernaus įstaigų ir žmogiškųjų išteklių valdymo kompetencijos.

Viceministrė pabrėžia, jog tos ES ir EBPO šalys, kurios vadovų karjerą valdo centralizuotai, gali pasigirti efektyvesniu viešuoju valdymu. Pavyzdžiui, EBPO šalių Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Nyderlandai užima 8 vietą, Estija – 12, Airija – 14 vietą, o Lietuva tik 20.

Šiuo metu į viešąją ar biudžetinę įstaigą atėjęs naujas vadovas neturi laisvės įgyvendinti realių pokyčių įstaigoje – jis negali pats suformuoti komandos, nustatyti atlygio politikos. Tad pertvarkos projekte siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti.

Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas teigia, jog būtina kurti lankstesnę valstybės tarnybą ir mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų. Siekiant valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, siūloma nauja valstybės tarnautojų atlygio politika – pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Dabartinis bazinis dydis nėra niekaip pririštas prie objektyvių ekonominių rodiklių. Be kita ko, tai neleidžia palyginti darbo užmokesčio valstybės tarnyboje ir kituose sektoriuose.

Ketinama atsisakyti ir priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje. Viceministrės S. Ščajevienės teigimu, ši darbo užmokesčio dalis nemotyvuoja dirbti efektyviau ir siekti rezultatų. Priedas už stažą iškreipia rinką – vienodas funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimas gali skirtis net 30 proc. Tai mažina valstybės tarnybos patrauklumą, lemia valstybės tarnybos senėjimą, didina atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus.

Dar vienas svarbus pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į naujos kartos Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdys centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą. Šiuo metu valstybėje nėra įstaigos, atsakingos už viešojo valdymo politikos įgyvendinimą. Naujoji agentūra taps kompetencijų centru, kuris dėl efektyvios ir šiuolaikinės valdysenos konsultuos visas šalies biudžetines ir viešąsias įstaigas.

Šaltinis: lrv.lt