Kolegos, šiandien turiu garbės jums pristatyti pirmąją metinę Valstybės pažangos ataskaitą. Ji pakeičia anksčiau Seimui teiktą metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Kartu šis dokumentas ypatingas, nes tai paskutinė šioje kadencijoje ataskaita, tad apžvelgsiu ne tik 2023 metų, bet ir visos mano vadovaujamos Vyriausybės kadencijos kontekstą.

Vyriausybė savo programoje buvo nusistačiusi svarbiausių 12 misijų – nuo švietimo ir mokslo iki Lietuvos įtakos užsienyje didėjimo.

Kita vertus, kiti įvykiai neleido Vyriausybei susitelkti vien tik į programoje iškeltų tikslų vykdymą, tai:

• COVID pandemija, kuri pareikalavo nuolatinio visos Vyriausybės ir institucijų dėmesio;
• Rusijos karas prieš Ukrainą;
• Baltarusijos diktatoriaus organizuota hibridinė ataka prieš Lietuvą organizuojant ir nukreipiant nelegalių migrantų srautus;
• Kinijos ekonominės sankcijos prieš mūsų verslą.

Vyriausybei teko įgyvendinti savo ilgalaikius programinius siekius kartu užtikrinant deramą atsaką į kasdienes didžiulio masto krizes.

Šių misijų siekiai ir rezultatai bei Vyriausybės pastangos kovoti su krizėmis gali būti nuosekliai stebimi kiekvienų metų Vyriausybės veiklos, o dabar ir Valstybės pažangos ataskaitose. Kviečiu detaliai susipažinti su šiais dokumentais.

O per šį pristatymą, vengdama jus užversti nesibaigiančiais skaičiais ir lentelėmis, norėčiau susitelkti į keletą temų ir aptarti jose pasiektą pažangą.

Saugumas ir gynyba

Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą ir destabilizuota geopolitinė situacija regione neabejotinai yra svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis saugumo ir gynybos, energetinio saugumo srityse.

Vyriausybė visų pirma darė tai, kas būtina Lietuvos gynybos ir saugumo stiprinimui. Daug dėmesio skirta darbams paspartinti modernizuojant ir gausinant ginkluotę, karinės infrastruktūros įrengimą NATO priešakinių pajėgų plėtrai Lietuvoje, plėtojant energetinę nepriklausomybę stiprinančius projektus, taip pat stiprinant valstybės sienos apsaugą, žvalgybą, civilinę ir kibernetinę saugą.

Dar 2021 m. rudenį pradėtas statyti apie 500 kilometrų fizinis barjeras su Baltarusija buvo baigtas mažiau nei per metus, laikantis grafiko ir biudžeto. Prisiminkime, kad labai sunkiai prieinamuose ruožuose statomas barjeras reikalavo didžiulio kiekio rangovų valdymo ir preciziško darbų atlikimo.

2023 m. gynybai skirta 2 mlrd. eurų, arba 2,77 proc. nuo BVP. Palyginti su 2022 m., gynybos išlaidos išaugo apie 22 proc. ir pasiekė rekordinį lygį. Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybos išlaidų procentą nuo BVP užima 5 vietą. 2023 m. Lietuvos kariuomenės pajėgumams modernizuoti skirta 29 proc. gynybos biudžeto. 2023 m. NATO ekspertai Lietuvą įvertino kaip vieną iš geriausiai NATO įsipareigojimus vykdančių šalių, turinčią stiprią valstybės vadovų ir visuomenės paramą. Itin sveikintinas suderintas nacionalinis Lietuvos gynybos planavimas ir NATO gynybos planavimas, leidžiantis užtikrinti sklandų NATO ir nacionalinių tikslų įgyvendinimą, taip pat realistiški ir ištekliais pagrįsti gynybos planai. 

Mūsų NATO sąjungininkų saugumo garantijų Lietuvai stiprinimas – viena esminių veiklos krypčių, kurioje jau pasiekta itin reikšmingų rezultatų. Pasiektu istoriniu susitarimu su Vokietija dėl brigados Lietuvoje dislokavimo Lietuvos gynybinį potencialą nuolatinai papildys 5 tūkst. Vokietijos karių.  Vokietijos 45-osios mechanizuotos brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė (21 karys) jau atvyko 2024 m. balandžio 8 d. Jie įsikūrė Vilniuje ir toliau planuoja brigados perkėlimo į Lietuvą logistiką. Iš viso į Lietuvą bus perkelta apie 4 800 Vokietijos karių ir 200 civilių. Brigados dislokavimas turėtų būti baigtas ir visiškas operacinis pajėgumas pasiektas 2027 m.

Lietuva sėkmingai suorganizavo Vilniaus NATO viršūnių susitikimą, kuriame priimti Lietuvos saugumo stiprinimui svarbūs sprendimai. Patvirtinti naujos kartos NATO regioniniai gynybos planai, žymintys esminį lūžį NATO gynybos planavimo srityje, kai realiai įtvirtintas pasiryžimas ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą nuo pat pirmų agresijos akimirkų. Konsoliduota ir įtvirtinta Aljanso ir šalių partnerių politinė ir praktinė parama Ukrainai, taip pat patvirtinta, kad Ukraina taps NATO nare, – atsisakyta Ukrainai taikyti narystės veiksmų planą, taip sutrumpinant būsimą Ukrainos kelią į NATO.

Toliau pagal išgales rėmėme Ukrainą – dvišalė Lietuvos parama 2023 m. pabaigoje pasiekė 1,5 proc. BVP (1,15 mlrd. eurų). Lietuva išlieka trejetuke didžiausių pasaulio donorų, remiančių Ukrainą, pagal Kylio instituto skaičiavimus lyginant nuošimtį nuo BVP.

Energetika

Po Ignalinos AE uždarymo sava gamyba siekė iki 35 proc. viso energijos poreikio. Nepaisant jungčių su Švedija ir Lenkija, mūsų priklausomybė nuo energijos iš Rytų išliko milžiniška ir siekė apie pusę viso importo.

To pasekmes pajutome Rusijai pradėjus energetinį Europos šantažą, kai ji sumažino dujų tiekimą. Elektros kainos tuo metu pašoko iki dešimties kartų, o energijos šuoliui kompensuoti Lietuvoje skyrėme 1,85 mlrd. eurų. Tai leido suvaldyti energijos kainų šuolio pasekmes verslams ir namų ūkiams.

Mūsų neatidėliotini veiksmai energetikos srityje davė akivaizdžius rezultatus:

• Pirmieji ES visiškai atsisakėme energetinių išteklių importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Tad mūsų priklausomybė nuo elektros ir dujų importo iš Rytų sumažėjo iki nulio.
• Vietinė elektros gamyba nuo trečdalio išaugo ir jau tenkina beveik 60 nuošimčių mūsų poreikio.
• Atsinaujinantys ištekliai sudaro daugiau nei 70 proc. vietinės elektros gamybos.
• Gamyba iš vėjo išaugo tris kartus, o saulė per mėnesį pagamina elektros tiek, kiek per visus 2020 m..
• Pagal dabartines tendencijas jau 2027 m. Lietuva galės pati užsitikrinti sau reikalingą elektros poreikį, ir tai yra trejais metais anksčiau, nei buvo įsipareigota Vyriausybės programoje.

Tokiu būdu per keletą metų iš vienos paskutinių šalių pagal gamybą iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje, tapome viena iš jos lyderių.

Kitas svarbus aspektas – mūsų elektros tinklo chroniškas priklausymas Maskvos valdomam BRELL žiedui. Kažkada atrodė neįmanoma Lietuvos energetikos sistemą nuo jo atjungti.

Bet su Latvija ir Estija jau pasiektas susitarimas, pagal kurį visos trys šalys vienu metu atsijungs nuo BRELL žiedo 2025 m. vasarį ir sinchronizuosis su ES elektros tinklais. Bendru darbu pavyko šį terminą perkelti iš 2027 m

Dar vienas Maskvos įtakos svertas bus atjungtas.

Norėčiau pabrėžti, kad persijungimas nuo BRELL tinklo prie ES elektros tinklų nėra vien tik grynos politinės valios išraiška. Tam reikalingas nuoseklus, ilgas, detalus techninis pasirengimas, infrastruktūros pertvarka, ženklios investicijos.

Pavyzdžiui, prisijungimui prie ES tinklų mums reikalingi dideli rezerviniai pajėgumai tinklo stabilumui užtikrinti. Sakyčiau, nepastebėtai buvo pastatytas ir paleistas milžiniško sudėtingumo didžiausias regione baterijų parkas, kuris absoliučiai būtinas mūsų sinchronizacijai su europiniais tinklais ir augantiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams balansuoti.

Sveikata

Greitosios pagalbos pertvarka

Lietuvoje esame iškėlę tikslus Greitosios medicinos pagalbos tarnybai atvykti mieste į pirmos kategorijos (t. y. tuos, kurie kelia pavojų gyvybei) iškvietimus per 15 minučių, o kaime – per 25 min. Iki šiol turėjome netolygų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą skirtingose savivaldybėse, kuris kai kuriais atvejais skyrėsi net iki pusantro karto. Tai reiškia, kad turėjome teritorijų, kuriose mūsų gyventojai nuolatos sulaukdavo pagalbos vėliau nei kitose savivaldybėse.

Įgyvendinus Greitosios medicinos pagalbos tarnybos reformą – centralizavus greitosios medicinos paslaugų teikimą ir įkūrus bendrą Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, nuo reformos pradžios (2023 m. liepos 1 d.) visais ketvirčiais GMP atvykimo į I skubumo kategorijos (kai asmenys susiduria su gyvybei pavojingomis būklėmis)iškvietimus operatyvumas pagerėjo. Per nepilnus metus po reformos pavyko ne tik išlaikyti atvykimo į iškvietimus standartą, bet net 14-oje savivaldybių jį reikšmingai pagerinti.

O svarbiausia, kad ši reforma leis žengti tolesnius žingsnius, peržiūrėti keliamus paslaugų standarto tikslus naujai tarnybai ir nustoti skirstyti miestą ir kaimą. Sieksime vienodinti standarto, nes atvykimas į gyvybei grėsmingas situacijas neturi priklausyti nuo to, kur gyveni.

Vėžio prevencija

Nors vėžio prevencinės programos Lietuvoje vykdomos jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau, deja,  jos vis dar nepasiekia savo galimo efektyvumo. Tad paskutinių metų laikotarpiu gimdos kaklelio vėžio programoje vidutiniškai dalyvavo apie 66 proc., krūties vėžio –apie 48 proc., storosios žarnos vėžio – 46 proc. tikslinės populiacijos gyventojų. Pažymėtina, kad siekiant efektyvios prevencijos šis rodiklis turėtų būti per 90 proc.

Suprasdami, kad prevencinėmis priemonėmis išvengdami mirtingumo, sukuriame milžinišką vertę tiek žmogui, tiek visuomenei, etapiškai pereiname prie centralizuoto vėžio prevencinių programų organizavimo. Aktyviai ėmė veikti įkurti du prevencinių programų koordinavimo centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose.

Šie centrai atsakingi už programų kriterijus atitinkančių visų Lietuvos gyventojų kvietimą periodiniams tyrimams, taip pat esant poreikiui – siuntimą toliau išsitirti. Labai svarbu, kad ši sistema leis savalaikiai stebėti, kaip vykdomos programos, analizuoti skirtingų veiksmų efektyvumą ir nuolat ieškoti geresnių sprendimų.

Vaistų kainos

Lietuva ES statistikoje nuolat figūruodavo kaip šalis, kurioje už vaistus vartotojas turi primokėti gana daug.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujiems vaistų kainodaros principams ir vaistų kainynui, daugiau nei pusė iš sąraše esančių kompensuojamųjų vaistų gyventojams tapo pigesni.

Kartu buvo pradėtas taikyti vadinamasis „priemokų krepšelis“ – juo apmokamos paciento priemokos už vaistus, jei sukaupta priemokų suma sudaro daugiau nei 48,36 euro. Tai reiškia, kad galime tikslingai padėti tiems gyventojams, kurie, susidūrę su liga, patiria didžiausias išlaidas vaistams. O nuo šios priemonės įsigaliojimo 2023 m. antrąjį pusmetį daugiau nei 60 tūkst. asmenų pasinaudojo priemokų krepšeliu, padengiamų priemokų suma sudarė 2 mln. eurų.

Socialinė apsauga

Socialinės apsaugos sistema veikė milžiniškų iššūkių sąlygomis. Didelės infliacijos, energetikos kainų kilimo, tokių sukrėtimų kaip COVID akivaizdoje ypač svarbu užtikrinti pažeidžiamų visuomenės sluoksnių apsaugą. Kartu būtina plėtoti tokią socialinės apsaugos sistemą, kurioje pagalba žmogų pasiektų tada, kai to labiausiai reikia, suteikiama parama būtų taikli ir veiksminga, patenkintų tikruosius asmens poreikius ir kiekvienam padėtų jaustis svarbiu visuomenės nariu, o ne prašytoju.

Apžvelkime pažangą. Labai akivaizdžiai didėjo visų rūšių pensijos.  

• Vidutinė senatvės pensija nuo 2021 m. padidėjo 182 eurais (apie 44 proc.) ir sudaro 595 eurus.
• Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą padidėjo apie 194 eurus (tais pačiais 44 proc) ir sudaro 635 eurus.
• Socialinių išmokų baziniai dydžiai, kurie naudojami apskaičiuojant didžiąją dalį socialinių išmokų, palyginti 2021 m. ir 2024 m., padidėjo 38 proc.

Palyginti 2021 m. ir 2024 m., bruto minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėjo 282 eurais (nuo 642 iki 924 eurų), arba 44 proc. (neto MMA padidėjo 240 eurų, arba 51 proc.).

Žmonių pajamas didinantys sprendimai prisidėjo prie skurdo rizikos lygio stabilizavimo. Naujausi skurdo rizikos lygio duomenys rodo, kad 2023 m. šis rodiklis šalyje sumažėjo 0,3 proc. punkto, palyginti su 2022 m. (20,9 proc.), ir siekė 20,6 proc.

65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje jis sumažėjo net 3,4 proc. punktais.

Vaikų iki 18 metų  skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,8 proc. punkto ir sudarė 17 proc. Tai yra pats mažiausias vaikų skurdo rizikos lygis per 19 metų šio rodiklio skaičiavimo istoriją. Pažymėsiu, kad vaikų skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra gerokai mažesnis už ES vidurkį, kuris, 2022 m. apklausos duomenimis, siekė 19,3 proc.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu, ne tik ką darome, bet ir kaip.

Štai 2021 m. įvesta vienišo asmens išmoka galėjo būti išmokama kaip visada – t. y. žmogus, prašantis išmokos, turėtų užpildyti popierinį ar elektroninį prašymą ir pristatyti jį „Sodrai“. Suprantama, kad daugeliui vienišų pensininkų šis veiksmas būtų buvęs nelengvas.

Tačiau matydami tikslą ir susitelkę, sugebėjome padaryti kitaip. Iš skirtingų informacinių sistemų gavusi duomenis „Sodra“ gali nuspręsti, ar konkretus pensininkas yra vienišas, ir skirti išmoką be prašymo pateikimo.

Negalios reformoje nuo 2023 m. sudaryta daugiau galimybių žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką. Žmonės su negalia turi laisvę pasirinkti – jiems įsidarbinus kitoje vietoje, pagalba keliauja paskui žmogų, o jos apimtis nepriklauso nuo darbdavio statuso.

Dar vienas pavyzdys. Iki 2024 m. per 200 tūkstančių nepasiturinčių asmenų gaudavo paramą maisto produktais ir higienos prekėmis. Nuo 2024 m. šie asmenys gauna pasirinkto prekybos tinklo korteles ir turi laisvę pasirinkti ne tik jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir daryti tai jiems patogiu laiku. Jiems nebereikia stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų.

Man atrodo, kad šie pavyzdžiai labai svarbūs parodant, kad valstybė teikdama paslaugas  gali kiekviename žingsnyje rodyti pagarbą žmogui ir saugoti jo orumą.

Švietimas

Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose gerėja arba išlieka stabilūs. Remiantis 2023 m. paskelbto EBPO tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA, atskleidžiančiais penkiolikmečių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslio raštingumo rezultatus, Lietuva yra 13–24 pozicijoje tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių. Rezultatai pagerėjo lyginant su 2018 metais, kuomet Lietuvos buvo 20 – 26 pozicijoje.

EEE šalių kontekste Lietuva padarė pažangą, o Lietuvos mokinių pasiekimai buvo panašaus lygio kaip daugiau nei trečdalio EEE šalių.

EBPO išskyrė 4 šalis – Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną ir Lietuvą, pasižymėjusias švietimo sistemos atsparumu. Tai įvertinta trimis aspektais: matematinio raštingumo pasiekimais, teisingumo rodikliu (socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos įtaka pasiekimams) ir mokinių savijauta mokykloje (mokinių priklausymo mokyklai jausmu).

2023 m. pagal Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS) 2021 m. duomenis, rodančius 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimus, Lietuva pateko tarp dešimties geriausius rezultatus pasiekusių šalių.

Švietimo srityje Vyriausybė nuosekliai įgyvendino Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030 m.) priimtus įsipareigojimus:

• dėl darbo užmokesčio didinimo – 2024 m. pabaigoje bus pasiektas tikslas, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (2020 m. vidutinis mokytojų bruto DU sudarė 1 618,1 euro, prognozuojamas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2 734 eurai),
• o mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis atlyginimas sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (2020 m. vidutinis dėstytojų ir mokslo darbuotojų bruto DU sudarė 1 824,8 euro, prognozuojamas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 3 335 eurai).
  Šiuos įsipareigojimus leis pasiekti iš anksto apgalvota Biudžeto įstatymo nuostata, leidžianti padidinti mokytojų darbo užmokestį pagal atnaujintas prognozes;
• dėl įtraukaus ugdymo – 2023 m. 15-oje savivaldybių įsteigtos 103 bendrosios paskirties klasės, kuriose išbandomi skirtingi darbo su klase, kurioje mokosi vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, modeliai. 2023 m. įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir 8 regioniniai specialiojo ugdymo centrai (iki 2024 m. rudens pradės veikti 9-as). Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, savivaldybėms valstybės skiriamos lėšos švietimo pagalbai finansuoti nuosekliai auga: 2022 m. buvo skirta 112,13 mln. eurų, 2023 m. – 136 mln. eurų, 2024 m. suplanuota 160,8 mln. eurų;

Mokinių ugdymo(si) pažangos ir rezultatų atotrūkio mažinimas išlieka viena esminių švietimo sistemos veiklos krypčių, todėl, siekiant įvykusių pokyčių tvarumo ir tolesnio mokinių pasiekimų gerėjimo, 2022–2026 m. įgyvendinama programa „Tūkstantmečio mokyklos“. Šioje programoje dalyvauja 270 mokyklų ir 58 šalies savivaldybės.

Tai nėra pliki skaičiai. Už jų slypi įgalinti mokytojai, mokyklų vadovai ir visa švietimo bendruomenė. Jie kuria naujas kūrybines, mokslo erdves, priemones, padedančias keisti ugdymo formas, metodus ir kokybę.  

Regionų politika

Regioninės politikos tikslas – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, remiant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, įmonių konkurencingumą, darnų vystymąsi ir aplinkos apsaugą. Kartu darni regionų plėtra labai siejasi su gyventojų poreikius ir lūkesčius atitinkančia gyvenamąja aplinka. Natūralu, kad šie klausimai yra daugiausia savivaldybių galiose.

Galime pasidžiaugti, kad jau pradėta realiai įgyvendinti regionams skirtas investicijas. Iki 2024 m. gegužės regionų plėtros planuose suplanuotos 73 pažangos priemonės už 826,4 mln. eurų ES fondų lėšų. Tai sudaro 51 proc. Regionų plėtros programoje numatytų investicijų regionams (1,6 mlrd. eurų).

Kita vertus, centrinė valdžia turi svarbią misiją užtikrinti, kad gyventojai gautų kokybiškas esmines valstybės paslaugas, kad ir kur jie gyventų. Deja, tam buvo skiriama per mažai dėmesio. Mūsų Vyriausybės įgyvendintos pertvarkos užtikrins ilgalaikius rezultatus, kurie palies gyventojus regionuose:

• Greitosios medicinos pagalbos pertvarka leis greičiau mažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo atvykstant į kritinius žmogaus gyvybei iškvietimus.
• Gydymo įstaigų tinklo pertvarka perkelia būtiniausias paslaugas arčiau pacientų ir užtikrina sudėtingų kompleksinių paslaugų kokybišką teikimą.
• Laipsniškai pereinama nuo ilgalaikio gydymo stacionaruose prie efektyvesnių ambulatorinių (vienos dienos) paslaugų, tam tikslui pasiekti netrukus nacionaliniu mastu pradės veikti pacientų pavėžėjimo paslauga.
• Švietimo tinklo pertvarka ir tūkstantmečio mokyklų tinklas padaro pasiekiamas kokybiškas ugdymo paslaugas kiekvienam vaikui.

Kultūra

Kultūra yra mūsų tapatybės (ir ilgalaikės ateities vizijos) pagrindas. Dalyvavimo kultūroje rodikliai geriausiai atspindi visuomenės sveikatą ir valstybės tikrąją būklę. Čia turime rimtą pagrindą optimizmui ir pasitikėjimui ateitimi.

• Lietuvos kultūros tarybos tyrimo duomenimis, per dešimtmetį į Lietuvos kultūrinį gyvenimą papildomai įsiliejo apie 300 tūkst. (suaugusių) žmonių.
• Apsilankymų muziejuose skaičius – rekordinėse aukštumose (5,8 mln. apsilankymų 2023 m.)

Plačiai žinoma, kad dalyvavimas kultūroje yra susijęs su pasididžiavimu savo šalimi, pilietiniu ir politiniu aktyvumu ir, žiūrint bendriau, – laime. 90 proc. mūsų gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai. Lietuvos gyventojai – tarp pasaulio laimingiausių tautų (19 vieta pasaulyje), o mūsų jaunimas (iki 30 metų) – pats laimingiausias.

Mūsų kultūra vis plačiau žinoma pasaulyje. Pernai tai buvo Kauno modernizmo ir šiaudinių sodų rišimo pripažinimas – jie įtraukti į  UNESCO pasaulio paveldo sąrašus. Lietuviško kino tarptautiniai pasiekimai jau nebėra vienkartinis reiškinys, o sėkmės istorija.

Paminėsiu ir keletą Vyriausybės sprendimų:

• Užtikrintas kultūros darbuotojų algų didėjimas,  2023 m. pabaigoje kultūros darbuotojų vidutinis atlygis pasiekė 84,7 proc. Lietuvos VDU;
• įgyvendinamos ambicingos istorinės atminties programos, pradėta Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimo tradicija, Lietuvos laisvės kovų įamžinimo programa
• Pradėtas įdomus socialinio recepto bandomasis projektas trijose savivaldybėse,
• Muziejų infrastruktūra pradėta pritaikyti žmonėms su negalia,
• Užtikrinta tęstinė, didėjanti kokybiškos kultūros infrastruktūros pasiūla – (2023 m.) dešimtys atnaujintų ir visai naujų kultūros erdvių paveldo objektuose ir savivaldybių kultūros infrastruktūros modernizavimas

Viešasis valdymas

Negalime apeiti viešojo sektoriaus iššūkių.

XXI amžiaus valstybės veikia naujų technologijų, greitai besikeičiančios visuomenės, globalaus pasaulio kontekste, tad moderniai sėkmingai valstybei būtina didinti viešojo sektoriaus profesionalumą, lankstumą, inovacijų ir technologijų diegimą, taip pat sustiprinti atsakomybę už rezultatus, gebėjimą priimti sprendimus ir spręsti sudėtingas situacijas.

Pastarojo meto iššūkiai ir krizės atskleidė valstybės tarnybos trūkumus – ji stokoja profesionalių vadovų ir kokybiškus sprendimus gebančių parengti valstybės tarnautojų, valstybės tarnyba tapo nugyventa, sumenko jos prestižas. Sparti technologijų plėtra, didėjantis piliečių ir verslo poreikis gauti modernias ir prieinamas viešąsias paslaugas, būtinybė profesionaliai spręsti vis sudėtingesnius iššūkius ir krizines situacijas, inertiškas viešojo sektoriaus veikimas skatina iš esmės persvarstyti ir tobulinti viešojo sektoriaus ekosistemą – paslaugas, institucijas, procesus ir žmones.

Todėl buvo parengta ir įgyvendinama valstybės tarnybos pertvarka. Seimui priėmus (naujos redakcijos) Valstybės tarnybos įstatymą, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo valstybės pažangai valstybės tarnyboje būtini pokyčiai, kuriais siekiama sumažinti darbo apmokėjimo principų ir paties darbo užmokesčio, žmogiškųjų išteklių valdysenos atotrūkį nuo privataus sektoriaus, pritraukti kompetentingų darbuotojų ir vadovų, centralizuotai ir kryptingai ugdyti sektoriaus darbuotojus, kartu stiprinant ir ateities kompetencijas, įgalinti įstaigas veikti efektyviau. Šiam pokyčiui įgyvendinti reikės dar bent vienos Vyriausybės kadencijos ir kantrybės, tačiau kryptis yra aiškiai nubrėžta.

Kartu turime pripažinti, kad neišvengiamai didėja technologijų vaidmuo valstybės valdyme. COVID, energijos kainų ir nelegalios migracijos krizės viena po kitos parodė, kad Vyriausybei kaip niekad iki šiol reikalingi duomenys sprendimams ir greita analizė sprendimams priimti.

COVID plitimą ir sveikatos sistemos apkrovą gebėjome stebėti naudodami ne metų ketvirčių, o vakar dienos duomenis.

Nelegalios migracijos srautus, sienos kirtimus, apgyvendinimo vietų situaciją matėme beveik realiu laiku ir galėjome priimti labiau pamatuotus sprendimus.

2023 m. Statistikos departamentas buvo pertvarkytas į Valstybės duomenų agentūrą, kurioje konsoliduojami institucijų renkami duomenys. Viešasis sektorius turi vis daugiau galimybių giliai išanalizuoti reiškinius, jų sąsajas ir todėl priimti geresnius sprendimus.

Ekonomika

Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika demonstravo didelį atsparumą. Nepaisant neeilinių iššūkių – pandemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko, pernai Lietuvos realus BVP buvo daugiau nei 8 proc. didesnis nei prieš pandemiją.

• 2020 m. išvengę ekonomikos susitraukimo, 2021 m. fiksavome stiprų atsigavimą – ekonomika augo 6,3 proc.  
• Vis dėlto atsigavimą pertraukė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir Rusijos energetinis karas prieš Europą. Vyriausybė reagavo greitai – priimtos pagalbos priemonės, orientuotos į dujų ir elektros kainų mažinimą gyventojams ir verslams. Jos padėjo lengviau išgyventi šį laikotarpį ir išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių ekonomikai. Tai atsispindi BVP rodiklis, kuris 2022 m. augo 2,4 proc.  
• Pernai mūsų ekonomiką toliau lydėjo iššūkiai – stebėjome sulėtėjusį pagrindinių prekybos partnerių augimą, Europos Centrinio Banko ženkliai padidintas palūkanų normas, tebesitęsiantį karą Ukrainoje ir neramumus Viduriniuose Rytuose.
• Tai lėmė nedidelį 0,3 proc. BVP mažėjimą – galima sakyti, kad ekonomika patyrė švelnų nusileidimą ir jau šiemet matysime atsigavimą, kuris turėtų siekti 1,6 proc. ir toliau stiprėti iki 2,9 proc. 2025 m.
• Jau žinome, kad  šių metų pirmą ketvirtį ūkis augo 0,8 proc. (palyginti su praėjusiu ketvirčiu), tad prielaidos atsigauti yra stiprios.
• Pernai fiksavome spartų – 10,6 proc. – investicijų augimą, prie kurio reikšmingai prisidėjo viešosios investicijos, didele dalimi investuojant ES lėšas. Mūsų vertinimu, daugiau nei pusė šių investicijų buvo produktyvios – jos didins ekonomikos augimo potencialą ir konkurencingumą ateityje.   

Nors ekonomika sulėtėjo, darbo rinka išlieka atspari. Joje ženkliai daugėjo darbo vietų, įdarbinti atvykę  Ukrainos pabėgėliai. Užimtų gyventojų skaičius yra didžiausias per daugiau nei dešimtmetį.

Nuo kadencijos pradžios matome dviženklį atlyginimų augimą. Pernai vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc., o šiemet turėtų kiek sulėtėti, bet išlikti spartus – 8,6 proc. 

• Stipriai sulėtėjus metinei infliacijai, kuri balandį sudarė vos 0,4 proc., atlyginimų augimo tempas ženkliai viršys kainų augimą, dėl ko stiprės žmonių perkamoji galia ir augs vartojimas. Infliacijos šokas jau įveiktas – vidutinė metinė infliacija, pernai siekusi 8,7 proc., šiemet bus žemiau 2 proc. ribos.
• Svarbi žinia – Valstybės kontrolės vertinimu, šiais metais realus perkamosios galios lygis viršys tą, kurį turėjome iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios (2021 m.).

Svarbu, kad ekonominius iššūkius įveikėme neaukodami viešųjų finansų tvarumo. Tai akivaizdu žvelgiant į pastarųjų kelerių metų biudžeto deficito rodiklį, kuris siekė 1,2 proc. 2021 m., 0,6 proc. 2022 m. ir 0,8 proc. pernai, t. y. reikšmingai žemiau 3 proc. deficito ribos. 

• Tai leido sumažinti valstybės skolos lygį nuo 46,2 proc. 2020 m. pabaigoje iki 38,3 proc. 2023 m. pabaigoje. Sieksime, kad valstybės skola ateityje išliktų žemiau 40 proc. ribos, siekiant užtikrinti, kad valstybė turėtų pakankamai fiskalinės erdvės reaguoti į ateities sukrėtimus.

Epilogas

Pabandžiau pateikti skirtingų sričių, mūsų įsitikinimu, svarbius sprendimus ir tendencijas, kurie darys įtaką mūsų valstybės gyvenimui dar ilgai ateityje. Dėl laiko trūkumo turėjau apsiriboti tik kai kuriais dalykais, ataskaitose turite galimybę susipažinti plačiau su Vyriausybės darbais.

Savo pristatymą norėčiau baigti refleksija apie Vyriausybės programą ir Vyriausybės darbą.

Turime sutikti, kad dalis dalykų, kuriuos kiekviena vyriausybė įtraukia į savo programas ar imasi įgyvendinti ištikus krizei, nėra nauji. Jie nėra nauji konceptualūs išradimai, radikaliai keičiantys  mūsų pasaulio suvokimą ar gyvenimą.

Tad net ir su politiniais oponentais dažnai mes nekonkuruojame siekiais. Visi norime efektyvesnio viešojo sektoriaus, didelio konkurencingumo ir inovatyvumo ekonomikos, puikios sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, kokybiško švietimo, klestinčios kultūros ir saugios valstybės.

Tačiau priemonėmis ir šių siekių įgyvendinimo būdu  galime skirtis labai daug.

Modernios vadybos tėvas Peteris Druckeris (Peter F. Drucker) yra rašęs, kad „vadyba yra daryti dalykus teisingai, lyderystė – daryti teisingus dalykus“.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kalba pristatant 2023 metų valstybės pažangos ataskaitą

2023 metų valstybės pažangos ataskaitos pristatymas

Nuotrauka: Ilona Šilenkova

Šaltinis: lrv.lt