Justė Juškienė Vyriausybės kanceliarijoje dirba Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniąja patarėja – skrupulingai rūpinasi, kad ši įstaiga įsigytų tvarias prekes ir paslaugas, o pirkimo procesas būtų kuo paprastesnis. Kaip merginai iš nedidelio Lietuvos miesto pavyko priprasti prie didmiesčio ritmo, ką ji jau spėjo nuveikti per pusmetį darbo Vyriausybės kanceliarijoje ir ką mano apie dažniausiai sudėtingu laikomą Lietuvos viešųjų pirkimų procesą?
Juste, sakyk, kur mokeisi, kaip atsidūrei Vilniuje?
Jurbarke baigiau Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją ir įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti teisę.
Ar pameni savo įspūdžius pradėjus mokytis Vilniuje? Ar greit pradėjai gyventi Vilniaus ritmu?
Atvykus į Vilnių iš mažo miestelio, iš pradžių buvo nelengva. Gyventi Vilniaus rimtu ėmiau tikriausiai jau tik pradėjusi dirbti, kadangi studijų metais labai daug laiko skyriau mokslams. Mokydamasi mokykloje galėjau pasigirti aukštais akademiniais pasiekimais, tuo tarpu, kad tai pasiekčiau studijuodama teisę, turėjau tam skirti labai daug laiko bei įdėti labai daug pastangų. Atvirai, mėgautis tuo buvo sunku, tačiau žvelgdama iš dabartinės perspektyvos, nesigailiu nei vienos prie knygų praleistos nakties, kadangi tai leido ir leidžia man dirbti mėgstamus darbus, sutikti protingus ir įdomius žmones, o teisės žinios man praverčia ir asmeniniame gyvenime.
Ką veikei po studijų Vilniuje ir koks buvo Tavo kelias iki Vyriausybės kanceliarijos?
Baigiau teisės magistro studijas ir iš karto po studijų įsidarbinau Europos socialinio fondo agentūroje teisės skyriuje, kuriame ir prasidėjo mano karjera viešųjų pirkimų srityje, kadangi buvau atsakinga už iš projekto lėšų atliekamų viešųjų pirkimų teisinę priežiūrą.
Europos socialinio fondo agentūroje dirbau iš viso 15 metų (ne vienose pareigose, iš pradžių specialistės, o vėliau – teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos), o po 15 metų darbo ten prasidėjusi struktūrinė pertvarka, pasirodo, buvo puiki galimybė ieškoti sau naujų karjeros galimybių bei parodyti ir pasiūlyti save darbo rinkoje. Džiaugiuosi, kad kaip tik tuo metu Vyriausybės kanceliarija ieškojo Viešųjų pirkimų skyriaus komandos pastiprinimo. Manydama, kad esu sukaupusi pakankamai patirties ne tik viešųjų pirkimų vykdymo, bet ir skyriaus darbo organizavimo srityse, ieškodama sau naujų iššūkių ir galimybių, pateikiau savo kandidatūrą į šį konkursą bei jį laimėjau.
Vyriausybės kanceliarijoje dirbi vos pusę metų, tad Tave dar galima vadinti naujoke. Ką per pusmetį jau pavyko nuveikti, kokie darbai labiausiai įsiminė?
Dabar jau maždaug pusę metų esu atsakinga už Vyriausybės kanceliarijos viešųjų pirkimų planavimą, organizavimą ir jų priežiūrą. Dirbti vienoje iš svarbiausių valstybės institucijų bei prisidėti prie valstybinės reikšmės projektų įgyvendinimo, kaip pavyzdžiui, organizuoti pasirengimo Lietuvos dalyvavimui EXPO parodoje ar Baltijos Ministrų Tarybos susitikimui reikalingų prekių bei paslaugų įsigijimo pirkimus, yra labai įdomi bei įkvepianti patirtis.
Pakalbėkime apie darbo prasmę. Kodėl pasirinkai dirbti valstybiniame sektoriuje? Negąsdino „popierizmas“ ir kiti mitai, kuriais apipintas viešasis sektorius? O gal lėtas veikimas, nepajudinamos tradicijos ir galybė dokumentų yra ne mitai, o tiesa?
Esu kilusi iš gilias patriotines vertybes puoselėjančios šeimos, todėl dirbdama valstybinėje institucijoje, kuri priima valstybinės reikšmės sprendimus, esu motyvuota ir jaučiu, kad prisidedu prie mūsų valstybės augimo, gerovės joje kūrimo.
Nors pasitaiko, kad iš aplinkinių išgirstu pašaipių užuominų dėl darbo valstybiniame sektoriuje bei kabinamos „biurokratės“ etiketės, pati žinau, kokia esu, ir tai tik dar labiau motyvuoja efektyviau dirbti bei įnešti daugiau lankstumo vykdomuose procesuose.
Neslėpsiu, ateidama ir pati šiek tiek baiminausi patekti į gilias biurokratines tradicijas turinčią instituciją, tačiau buvau maloniai nustebinta, kad procesai nuolat efektyvinami, ieškoma būdų, kaip dirbti greičiau, kokybiškiau. Netgi toks, atrodytų, paprastas dalykas, kaip pirkimo dokumentų standartizavimas, leidžia ne tik sutrumpinti viešojo pirkimo vykdymo laiką, tačiau ir išvengti klaidų. Pati didelį dėmesį skiriu bendradarbiavimo tarp skirtingų padalinių gerinimui, nes viešajame pirkime vienas viešųjų pirkimų specialistas – ne karys.
Viešieji pirkimai – dėmesingumo įvairiausių sričių detalėms reikalaujanti sritis. Neretai tenka susidurti su nuomone, neva viešieji pirkimai reguliuojami taip, kad gerų paslaugų ar prekių nusipirkti neįmanoma, o nesąžiningi tiekėjai manipuliuoja mažiausios kainos sąlyga ir randa, kaip parduoti nekokybiškas prekes ir paslaugas ir pan. Gal turi patarimą kolegoms, kaip visada nupirkti geriausią variantą?
Atsakymo, kaip visada nupirkti patį geriausią variantą, tikrai neturiu, tačiau, kaip sakoma – „gera pradžia – pusė darbo“. Ši paprasta gyvenimo tiesa galioja ir viešuosiuose pirkimuose. Iš tiesų pirkimas prasideda nuo aiškaus poreikio identifikavimo, o pasirengimo viešajam pirkimui etape atlikti kokybiški veiksmai bene labiausiai nulemia viešojo pirkimo sėkmę. Kad pasirengimo procesas duotų gerą rezultatą, svarbiausia yra bendravimas bei bendradarbiavimas, todėl būtina užtikrinti nenutrūkstamą komunikavimą tarp poreikio „savininko“, kuris yra perkamo objekto žinovas, bei kitų sričių – viešųjų pirkimų, finansų, teisės – specialistų.
Deja, dažnai pasirengimo proceso sėkmę temdo skuba. Neretai reikalingų prekių ar paslaugų reikia čia ir dabar, dėl to trumpėja pasirengimo pirkimui laikas ir tai gali turėti įtakos nesklandžiam sutarties vykdymui, o kartais ir ne visiškai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio objekto įsigijimui. Svarbu žinoti, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymas yra griežtai apribotas iš anksto perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų, todėl sutarties vykdymo etape persigalvoti dėl esminių sutarties sąlygų nebegalima.
Taip pat reikia prisiminti, jog pirkimo pasirengimo etape gali dalyvauti ne tik perkančiosios organizacijos specialistai, tačiau ir tiekėjai, kurie tai žinodami aktyviai naudojasi savo teise teikti pastebėjimus dėl jau paskelbtų pirkimo sąlygų. Tačiau ir šiame etape galimybė koreguoti pirkimo sąlygas taip pat jau yra ribojama teisės aktų ir iš esmės pakeisti pirkimo sąlygas galima tik nutraukus pirkimą ir jį paskelbus iš naujo.
O gal galėtume išsiversti be viešųjų pirkimų? Gal viskas būtų greičiau ir paprasčiau išsirinkti?
Greičiau ir paprasčiau, tikėtina, būtų. Bet ar tik toks yra perkančiųjų organizacijų, kurios yra išlaikomos iš valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų lėšų, tikslas? Viešuoju pirkimu yra siekiama, kad perkančiosios organizacijos nusipirktų ne tik tai, ko joms reikia, tačiau ir darytų tai racionaliai naudodamos valstybės lėšas, užtikrindamos kuo didesnę tiekėjų konkurenciją, siektų, jog viešuosiuose pirkimuose galėtų dalyvauti ir smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai, o perkami objektai būtų tvarūs ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
100 proc. Vyriausybės kanceliarijoje atliekamų viešųjų pirkimų – žalieji: siekiama, kad įsigyjamos prekės ir paslaugos nedarytų reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, nesukurtų taršos šaltinio ir negeneruotų atliekų. Ar žalieji pirkimai nėra mados reikalas? Kodėl turime siekti, kad visi pirkimai būtų tokie?
Viešieji pirkimai, kaip ir bet kuri kita veiklos sritis, privalo prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo realijų. Mano nuomone, viešieji pirkimai yra galingas tvarumo politikos įgyvendinimo įrankis. Perkančiosios organizacijos, pirkdamos žaliuosius kriterijus atitinkančius objektus, ne tik tausoja gamtą, tačiau ir skatina verslą gaminti būtent tokius produktus, be kita ko, ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia netgi ir sutaupyti (pavyzdžiui, perkant elektros energiją taupančią kompiuterinę ar buitinę techniką, sumažėja komunalinės išlaidos ir pan.)
2020–2024 m. Vyriausybės darbai viešųjų pirkimų srityje
Pakeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, leidžiant maisto produktus, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės, pirkti supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu. Tai prisidės prie pridėtinės vertės žemės ūkio gamintojams augimo, nes turėtų paskatinti vietinių žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus vietinėje rinkoje.
Didžioji dalis atliekamų viešųjų pirkimų – žalieji. 2024-02-21 duomenimis, žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės šalyje sudarė 89,3 proc. ir padidėjo net 29,1 proc. palyginti su 2022 m. (60,2 proc.) Nuo 2020 m. (5 proc.) žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis išaugo beveik 18 kartų. Toks reikšmingas ir spartus pokytis per šiek tiek daugiau nei 3 metus atspindi Vyriausybės bekompromisį tikslą viešajam sektoriui savo veikla prisidėti prie žaliosios transformacijos.
Atsižvelgiant į žaliųjų viešųjų pirkimų vertės bendrame viešųjų pirkimų balanse pokyčio tendencijas, 2025 m. nustatytas tikslas – pasiekti, kad žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės sudarytų 100 proc. – yra vienas ambicingiausių visoje Europoje, bet, tikėtina, bus pasiektas.
Šaltinis: lrv.lt
