„Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją klausydami savo vidinio balso“, – sako jau rytoj Palangoje prasidėsiančio XIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio direktorė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, paklausta apie jos, kaip atlikėjos, santykį su Čiurlionio kūryba.

Antrąjį gyvavimo dešimtmetį skaičiuojantis, rytoj Mūzos Rubackytės koncertu „Nuo Baltijos iki Adrijos“ prasidedantis, festivalis nesiliauja džiuginti klausytojų profesionaliomis programomis. Per 13 Čiurlionį pagerbiančio festivalio metų jau pristatyta daugiau nei 150 įsimintinų projektų, kuriuose dalyvavo pasaulinio garso atlikėjai iš Lietuvos ir daugiau kaip 10 užsienio valstybių. Duodama interviu festivalio vadovė dalinasi planais apsilankyti programos „Čiurlioniui 150“ renginiuose, pasakoja apie jos vadovaujamo festivalio programą ir teigia, kad šiemet, švenčiant 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų, susidomėjimas festivaliu – itin didelis.

2025-aisiais švenčiame 150-ąjį Čiurlionio jubiliejų – visa Lietuva ir pasaulis pilnas menininko kūrybos ir idėjų įkvėptų iniciatyvų. Gal šiais metais susidomėjimas Jūsų organizuojamu XIII Tarptautiniu M. K. Čiurlionio muzikos festivaliu didesnis? Kokie klausytojai dažniausiai lankosi festivalio koncertuose?

Taip, jaučiame tikrai didelį susidomėjimą šių metų festivaliu. Visuomet stengiamės pristatyti klausytojams įdomias ir kokybiškas programas, o šiemet, švenčiant M. K. Čiurlionio jubiliejų, programą sudarinėjome ypač atsakingai. Norėjome pritraukti kuo platesnę publiką, taigi pasiūlysime tikrai didelę programos įvairovę.

Čiurlionio kūrinius girdėsime absoliučiai visuose festivalio koncertuose, ir paletė bus pati įvairiausia: nuo originalių M. K. Čiurlionio kūrinių vakaro, kurį pristatys mūsų genijaus proanūkis Rokas Zubovas, iki aranžuočių bei improvizacijų Čiurlionio kūrinių motyvais.

Pati savo repertuare turite Čiurlionio kūrinių. Koks jausmas juos atliekant? Gal apibūdintumėte, kuo skiriasi (jei skirtumas yra) groti Čiurlionio ir kokio nors kito Lietuvos ar užsienio klasiko kūrybą?

Čiurlionio kūrinius groju nuo pat vaikystės, visuomet įtraukiu į savo koncertų programas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Groju ne tik originalius Čiurlionio kūrinius, bet ir improvizuojame drauge su Petru Vyšniausku mūsų projekte „Kosminis Čiurlionis“.

Manau, Čiurlionio muzikoje yra ypatingi kodai, kurie palieka daug erdvės atlikėjo fantazijai: kiekvieną kartą grodama Čiurlionį atrandu jame vis ką nors naujo. Jo muzika kaip reta puikiai pasiduoda transformacijai bei inspiruoja naujų idėjų, formų gimimą – jokio kito autoriaus temomis man nėra taip gera improvizuoti.

Čiurlionis paliko tiek nebaigtų muzikos kūrinių, ir piešė, ir rašė, ir domėjosi mokslu… Atrodo, daugelyje sričių paliko ryškų pėdsaką. Kaip tą pėdsaką vertinti? Juk paprastai išsklaidydamas savo pastangas į kelias sritis žmogus niekur negali pasiekti tobulybės. Ką manote apie Čiurlionio palikimą, kiek jame siekio būti geriausiu, tobulėti?

Yra žmonių, siekiančių tobulėti, o yra tiesiog genijų, kuriems Dievo duota palikti žinią pasauliui. Jie nesiekia tobulėti, jie vykdo misiją, klausydami savo vidinio balso. Kai kurie koncentruojasi tik į vieną sritį, kiti turi poreikį aprėpti platesnį lauką. Čiurlionis – kompozitorius, girdėjęs spalvomis ir tapęs garsais – tai unikalu ir nepakartojama!

Ką manote apie šių metų jubiliejinę programą „Čiurlioniui 150“? Ar jaučiate didesnę Čiurlioniui dedikuotų renginių gausą? Lankotės juose? Gal pasidalintumėte savo įspūdžiais ar rekomendacijomis, ką vertėtų išgirsti ar pamatyti iš Jūsų  jau lankytų renginių? O gal kur nors dar planuojate eiti?

Džiaugiuosi, kad Čiurlionis skamba itin plačiai, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, keliauja po miestus ir miestelius. Renginių tikrai daug, jie įdomūs ir kokybiški. Jei galėčiau, keliaučiau po Lietuvą ir klausyčiau Čiurlionio pačiose įvairiausiose erdvėse…

Nemažai tenka skambinti pačiai ir Lietuvoje, ir užsienyje: šiemet pristačiau Čiurlionio muziką Lenkijoje, Taivane. O kaip klausytoja esu nusimačiusi apsilankyti ciklo „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina Čiurlionį“ renginiuose – laukiu susitikimo su puikiais muzikais, be galo įdomu, kaip jie perskaitys Čiurlionį.

Kaip Čiurlionį priėmė Lenkijos ar tolimojo Taivano auditorijos? Galima numanyti, kad Lenkijoje Čiurlionis plačiau žinomas nei Taivane, tad įdomu, ar pastebėjote kokių nors skirtumų. 

Lenkijoje buvo koncertas LR Ambasadoje, ten visi susirinkusieji puikiai žinojo, kas yra Čiurlionis. O Taivane situacija buvo kitokia: tenykštei publikai Čiurlionis dar tebėra neatrasta žemė. Tiesa, ten vykęs koncertas nebuvo skirtas Čiurlioniui – aš tiesiog pridėjau jo kūrinius prie programos. Po koncerto sulaukiau nemažai kausimų apie Čiurlionį, norėčiau ateityje jiems Čiurlionio kūrybą pristatyti plačiau. 

Ką manote apie Čiurlionio kūrybos sklaidą užsienyje šiemet ir neproginiais metais? Ar ji pakankama?

Mūsų menininkų kūrybos sklaida užsienyje turėtų būti vienas prioritetų – per juos esame identifikuojami kaip tauta. Menininkai neretai vadinami kultūros Ambasadoriais, nešančiais pasauliui žinią apie Lietuvą. Manau, mūsų visų tikslas ir yra parodyti pasauliui, kad esame maža tauta, tačiau turinti stiprią ir turtingą dvasią. 

Grįžkime prie festivalio. Susidomėjusiems skaitytojams plačiau papasakokite apie šių metų festivalį, kokius renginius būtinai rekomenduotumėte aplankyti?

Čiurlionis skambės duetų, trio, kvarterų repertuare. Pastarieji bus net trys: styginių kvartetai „Mettis“, „Nota Bene“ (Ukraina) bei Baltijos gitarų kvartetas. Publika turės progos pasimėgauti ir dviem improvizuojančiais duetais – Liudo Mockūno ir Petro Geniušo bei Petro Vyšniausko ir mano muzikinėmis fantazijomis, inspiruotomis Čiurlionio kūrybos bei jo asmenybės.

Džiugu, kad ryškiausio mūsų menininko kūrinius atliks ir Ukrainos, Lenkijos, Estijos muzikai, o greta skambės ir kitų didžiųjų to laikmečio, Čiurlionio pirmtakų bei jo kūrybos inspiruotų kompozitorių kūriniai.

Didžiausias šių metų festivalio akcentas – Jono Jurkūno šokio operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera, kuriai savo pajėgas suvienys legendinis saksofonininkas Petras Vyšniauskas, sopranas Gunta Gelgotė ir mecosopranas Nora Petročenko, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, aš, Aleksandra Žvirblytė, taip pat – Lietuvos kamerinis orkestras, baleto artistai ir choreografas bei režisierius Martynas Rimeikis. Tai kūrinys, kuriame susilies muzika, inspiruota Čiurlionio paveikslų, šokis ir „Angelų takų“ komandos kurtos vizualizacijos.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ (šokio spektaklis „Jūra“ – šios programos dalis) kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.

Šaltinis: lrv.lt