Gyvenimas – ne filmas, bet gali turėti ne vieną ateities scenarijų. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie jo režisūros. Tokių minčių vedini ministerijų, akademinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sutelkė savo ekspertines žinias ir dvi dienas Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ dirbtuvėse analizavo galimus Lietuvos visuotinio saugumo scenarijus. Buvo aiškinamasi, kokios grėsmės ir galimybės kyla apžvelgus nenuspėjamus, bet stipriai Lietuvos ateitį galinčius keisti įvykius – juodąsias gulbes.
Juodųjų gulbių pavyzdžiais pasaulio mastu galėtume laikyti 2008 metų pasaulinę finansų krizę, rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius arba COVID-19 pandemiją. Juodosioms gulbėms numatyti ir ateities scenarijams formuoti paprastai pasitelkiamas ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodas – vienas iš ateičių numatymo būdų. Ateities scenarijus formuoja tiek valstybinės, tiek privačios organizacijos, siekdamos pasirengti galimoms grėsmėms ir pasinaudoti esamomis ir būsimomis, krizių akivaizdoje išryškėjančiomis, galimybėmis. Tačiau scenarijaus negalima laikyti prognoze – tai tik atspirties taškas ir priemonė, padedanti mąstyti apie ateitį ir veiksmus, kurių būtų galima imtis susidūrus su scenarijuje numatytais įvykiais.
„Gyvendami vis mažiau nuspėjamame pasaulyje turime matyti kuo daugiau ateities scenarijų ir būti jiems pasiruošę. Greta tikėtinų ir jau sudėliotų ateities planų turime pagalvoti ir apie, atrodytų, sunkiai tikėtinus dalykus. Vargu ar išsipildys visi ar bent vienas scenarijus būtent taip, kaip jie buvo aprašyti rengiant Lietuvos ateities viziją ir gilinant visuotinio saugumo temą. Galbūt vienu metu plėtosis keli scenarijai ar ateityje pamatysime tik vieną ar kitą įvykį. Tačiau scenarijų galimo išsipildymo aplinkybėse aiškiau matome ateities galimybes ir grėsmes, o per tai galime joms ruoštis jau šiandien ir bandyti užbėgti už akių galimoms krizėms“, – sako Darius Žeruolis, l. e. p. Ministrės Pirmininkės patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais.
„Lietuva 2050“ juodųjų gulbių scenarijų vystymui buvo pasirinkta viena iš svarbiausių ateities vizijos įgyvendinimo svertinių iniciatyvų ateinančiam dešimtmečiui – visuotinio saugumo tema. Gvildenant scenarijus buvo siekiama patikrinti Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ atsparumą ir pasiruošti nenumatytiems įvykiams (juodosioms gulbėms), kurie galėtų daryti didžiausią įtaką saugumo situacijai .
„Lietuva 2050“ vizijos bendrakūrėjas Aleksandras Abišala yra ne kartą sakęs plačiai žinomą mintį, kad „strategijas turintys verslai bankrutuoja, o jų neturintys – bankrutuoja dažniau“. Tad galėtume ateinančius 25 metus gyventi ir be vizijos ar ją apibrėžiančių scenarijų, tačiau numatyti ir suvaldyti ateities įvykius mums būtų žymiai sunkiau“, – sako vienas iš vizijos bei scenarijų bendrakūrėjų, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyriausiasis politikos analitikas Justinas Mickus.
Scenarijai kurti naudojant „Futures Platform“ platformą (Suomija). Iš pradžių buvo įvardintos 112 reikšmingiausiųs tendencijų ir reiškinių, vėliau daugiau kaip 200 ekspertų juos vertino ir išrinko tuos, kuriems esame mažiausiai pasiruošę ir kurie turėtų didžiausią teigiamą arba neigiamą įtaką Lietuvos saugumui. Vėliau šie aspektai buvo reitinguojami – atrinkta 20 svarbiausių tendencijų, jos grupuotos pagal temas. Derinant vieni kitiems priešingus (tuos, kurių nutikimas vienu metu yra labiausiai netikėtas) reiškinius ir tendencijas buvo sudaryta 12 skirtingų ateities scenarijų perspektyvų, iš kurių pagal aktualumą nuspręsta parašyti keturis scenarijus.
Lapkričio mėnesį vykusių pirmųjų dirbtuvių dalyviai analizavo keturis, mažiausiai tikėtinus, bet itin svarbius juodųjų gulbių scenarijus ir siekė atpažinti signalus – grėsmes ir galimybes, kurios indikuotų apie juodosios gulbės pasirodymą – tam tikro lemtingo įvykio nutikimą. Pavyzdžiui, buvo analizuotas „Brangaus žalios Europos saugumo“ scenarijus, kuris sukurtas remiantis dviem pagrindinėmis varomosiomis jėgomis – „Euro-atlantinės bendruomenės susiskaldymas“ ir „dekarbonizuota energetika“. Taip pat buvo aptarti ir kiti scenarijai: „Gyvenimas greta Vezuvijaus: pažangi Lietuva su problema kaimynystėje“, „Liūtai prie vartų: klimato migracija technologinio sąstingio akivaizdoje“ ir „Vakarų saulėlydis: susiskaldžiusi Euro-Aatlantinė bendruomenė ir neįvykusi energetikos dekarbonizacija“. Platesni scenarijų aprašymai pasiekiami čia.
Antrųjų dirbtuvių dalyviai rengė prevencinius minėtų scenarijų veiksmų planus, kurie stiprintų visuotinį saugumą ir pasiruošimą saugumo iššūkiams ateityje. Dirbtuvių rezultatai tapo konkrečių veiksmų planų pagrindu: šiuo metu vertinama, kokių veiksmų galima imtis dabar, o kokie aktualūs tik tam tikrų scenarijų vystymosi atvejais. Be to, ateities įžvalgų metodu nagrinėjant visuotinio saugumo scenarijus įgyta patirtis bus pritaikoma kitose viešosios politikos srityse.
Lietuva – ne vienintelė juodųjų gulbių metodą taikanti valstybė. Vienas iš gerai žinomų pavyzdžių yra Singapūras, kuris juodųjų gulbių metodą naudoja kaip rizikų valdymo priemonę. Singapūro strateginiai planavimo ir ateities įžvalgų centrai ėmėsi kurti scenarijus ir galimų pandemijų valdymo planus sveikatos apsaugai ir ekonomikai dar prieš COVID-19 pandemiją. Kai 2020 metais pandemija išplito, Singapūras buvo viena iš labiausiai jai pasiruošusių šalių.
Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ – ilgesniam negu 20 metų laikotarpiui numatytas strateginis valstybės dokumentas. Vizija yra plati ir ilgalaikė svajonė, kuri padeda suprasti, kur norime eiti kaip visuomenė ilguoju periodu. Ją kūrė mokslininkų, visuomenės, verslo, valstybinio sektoriaus bei įvairių kitų sričių ekspertų komanda. „Lietuva 2050“ kurta atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią pasaulinę aplinką ir Lietuvos poreikius. Daugiau informacijos apie viziją – čia.
Šaltinis: lrv.lt
