Lina Kriaučiūnaitė, jauna mergina iš Ukmergės, savo karjeroje jau skaičiuoja aukštojo mokslo pasiekimus, ne vienerius metus darbo banke, ir šiandien dirba valstybei – Vyriausybės kanceliarijoje – įstaigoje, kuri rūpinasi sklandžiu mūsų vykdomosios valdžios, Vyriausybės, darbu. Lina kolegoms savo darbovietėje ir ministerijose padeda rasti būdus, kaip greičiau nuveikti naudingus darbus, taupyti laiką ir valstybės pinigus. Kaip sako pati, kuo geriau veiks valstybinės įstaigos vidus, kuo geriau joje jausis darbuotojai, tuo geresnes paslaugas ji galės teikti žmonėms ir kurti pokytį visoje valstybėje.

Lina, nors gimei ir augai Ukmergėje, kaip ir daugelis jaunų žmonių atvažiavai studijuoti į Vilnių ir čia pasilikai. Koks buvo Tavo studijų ir karjeros kelias, kuris atvedė Tave čia, į Vyriausybės kanceliariją?

Pradžioje studijavau verslo vadybą, kas niekaip nesisiejo su viešuoju sektoriumi, bet po to nusprendžiau krypti į viešąjį sektorių ir baigiau viešojo sektoriaus valdymo magistrą. Rašydama baigiamąjį darbą gilinausi į tai, kaip veikia savivaldos institucijos. Buvo taip įdomu, kad susimąsčiau – gal neverta keliauti į bankinį sektorių, apie kurį visad svajojau? Tuo metu tai tebuvo svajonių burbulas, vis dar mėčiausi, nebuvau apsisprendusi.

Ir tada, kaip sakoma, atsitiko gyvenimas – 7 metus teko dirbti banke. Jame dirbau ir su fiziniais asmenimis – pratinau juos prie atsiskaitymų kortelėmis, pavedimų interneto banke –, ir su verslo sektoriaus skaitmeninimu – atsiskaitymų elektroninėmis priemonėmis, darbo užmokesčio pervedimo į vieną sąskaitą ir kitais klausimais. Mano tikslas buvo paskatinti verslą pereiti nuo grynųjų pinigų į skaitmeninius, interneto banke ar kortelėmis vykdomus atsiskaitymus.

Vėliau dirbau tarptautinėje organizacijoje, tačiau skaitmenizacijos, kokybės, procesų efektyvinimo sritys labai traukė grįžti. Džiaugiuosi, kad tuo metu man buvo sudarytos galimybės dirbti su LEAN metodika, gryninti, skaitmeninti ir kitaip gerinti vidinius procesus. Tai truko 4 metus, po kurių sulaukiau kvietimo dirbti projekte „LEAN Vyriausybė“. Taip prasidėjo mano kelias čia.

Stebėjau, tikrinau, kurie procesai veikia, kurie – ne, siūliau patobulinimus, kuriais siekiau, kad tiek darbuotojai organizacijos viduje veiktų sklandžiau, tiek visuomenė tam tikras paslaugas gautų greičiau, paprasčiau, efektyviau, o teisėkūros procesai būtų sklandesni.

Kaip dabar vertini savo darbus Vyriausybės kanceliarijoje? Ką per 4 metus pavyko nuveikti?

Manau, kad ryškiausias pokytis matosi teisėkūros srityje. Šiandien matyti, kad teisės aktų keitimo procesas yra efektyvesnis: viskas vyksta greičiau, prireikia mažiau pakeitimų, mažiau laiko, per kurį žmonės pajunta pokyčius, kurie sprendžia jų problemas. Be to, pati visuomenė turi daugiau galimybių prisidėti prie teisėkūros proceso.

Teisės akto projektas nueina labai ilgą kelią, tad tobulindami procesus su kolegomis iš ministerijų stengiamės užtikrinti, kad visi derinimai įvyktų laiku, teisės aktai nevėluodami pasiektų Vyriausybę ir Seimą.

Pradėję nuo nedidelių pokyčių, plečiame savo veiklas ir judame Vyriausybės išsikeltų tikslų skaitmenizuoti įvairių sričių procesus link. Ir tai darome koja kojon su pasauliu: tobuliname teisėkūros procesą visose 14 ministerijų. Išgryninom teisėkūros schemą, kuria vadovaujasi ministerijos. Toliau diegiame skaitmeninius įrankius („Microsoft“, „Jira“), kad teisėkūros planavimas būtų dar labiau skaitmenintas ir efektyvus.

Tikimės, kad iki 2025 m. I ketv. skaitmenizuotų žmogiškųjų išteklių valdymo procesų dalis sudarys 65 proc., o iki 2030 m. – 85 proc. (esama situacija – 10 proc. 2020 m. duomenimis). Šiam pokyčiui valstybiniame sektoriuje įgyvendinti numatyta beveik 13 mln. eurų pažangos lėšų.

Kodėl dirbi viešajame, o ne privačiame sektoriuje?

Noriu, kad Vyriausybė ir visas viešasis sektorius taptų patraukliu darbdaviu – vieta, kur norėtų dirbti jauni, ambicingi žmonės. Taip, negalime konkuruoti atlyginimais su verslu, todėl noriu, kad čia susiformuotų tam tikra kultūra, kurios apsuptyje būtų gera dirbti. Vyriausybėje jau turime daug veikiančių ir kolegų naudojamų darbo įrankių, programėlių, beveik išgyvendinome popierinius dokumentus, o darbas, komunikacija viduje vyksta greitai ir paprastai. Matau, kad mūsų pavyzdys įkvepia kitas įstaigas panašiems pokyčiams: sulaukiu kolegų iš kitų įstaigų klausimų, ką jiems daryti, nuo ko pradėti, kad ir jie galėtų taip patogiai ir greitai dirbti, kaip tą darome Vyriausybės kanceliarijoje. Gera jausti, kad vieni pokyčiai skatina kitus keistis.

Beje, nuoširdžiai: yra gyslelė, kuri mane tikriausiai ir pašaukė dirbti vardan tos Lietuvos. Puikiai supratau ir girdėjau visus balsus, kurie pagrįstai skundėsi viešojo sektoriaus paslaugomis. Tad ateidama čia savęs klausiau: ar galiu ką nors pakeisti, ar galiu ką nors padaryti pati, kad padėtis pagerėtų? Jei man suteikta proga, aš padarysiu viską, ką galėsiu. Kas benutiktų, aš žinosiu, kad padariau, kad prisidėjau prie pastangų daryti gera, prisidėjau prie to, kad viešasis sektorius veiktų efektyviau, būtų skaitmenizuotas.

Ir, tiesą sakant, džiaugiuosi, kad galiu daryti tai, kas man labai patinka, tai, ką išmanau ir sugebu geriausiai – juk skaitmenizacija, procesai, bendravimas su žmonėmis yra mano pomėgiai, kuriuos realizuoju kasdien. Į darbą einu su šypsena, man net nereikia atostogų – tikrai jaučiuosi labai gerai.

Kokiu savo darbu labiausiai didžiuojiesi?

Per „Patirčių tiltų“ projektą į mane kreipiasi įvairios institucijos, taip pat norėdamos savo viduje sustyguoti procesus. Kas savaitę tenka konsultuoti po kelias institucijas, kurios, pamačiusios naudą, siekia skaitmenizuotis, susitvarkyti veiklą, taikyti LEAN metodus.

Be to, kai vedu sesijas padaliniams, jie paprastai labai skeptiškai žiūri: „tai kas čia pasikeis, juk 30 metų darėm taip, naujienos čia neveiks“. Ir…po tų sesijų, praėjus vos valandai, komandoms prigeneravus idėjų, viskas pasikeičia: jų veiduose pasimato požiūrio pasikeitimas, tikėjimas, kad dešimtis dalykų galima pakeisti į gera. Mano didžiausias noras yra padėti žmonėms atrasti darbe tai, kas jiems patinka, noriu padaryti pokytį jų mąstysenoje ir taip pat jų darbe.

Manau, kad nėra verslo ir viešojo sektoriaus – yra žmogus. Pokytis įvyksta žmoguje, o ne viešajame ar privačiame sektoriuje. Kur benueičiau, kokį metodą betaikyčiau, turiu dirbti su žmogumi, parodyti jam naudą. Keičiantis žmogaus mąstysenai, keičiasi ir jo aplinka.

Kai pritaikomi atitinkami metodai, darbo įrankiai, žmogus darbe jaučiasi gerai, efektyviau dirba, gali kokybiškiau aptarnauti kitą, į jį besikreipiantį žmogų.

2020–2024 m. viešojo sektoriaus pokyčiai

• Mažesnis teisėkūros malūnas ar, kitaip tariant, efektyvesnė teisėkūra: 2020–2024 m., palyginus su 2016–2020 m., per tą patį laikotarpį, Seime buvo registruota 25 proc. mažiau teisės aktų projektų (atitinkamai 3 466 ir 4 621).
• Valstybės valdomi duomenys integruojami į bendrą duomenų ežerą: viešojo sektoriaus informacinės sistemos veikia ne pavieniui, o jungiasi tarpusavyje. Be to, Lietuvos atvirų duomenų portale galima patogiai gauti ir naudoti viešojo sektoriaus tvarkomus duomenis.
• Skaičiuojama, kad 2026 m., užbaigus 18-osios Vyriausybės pradėtą valstybės informacinių technologijų sektoriaus pertvarką, kasmet būtų sutaupoma iki 30 proc. IT infrastruktūrai įsigyti ir jos veikimui palaikyti skiriamų lėšų.
• Be to, siekiant efektyvumo, darbą pradėjo Viešojo valdymo agentūra, buvo įgyvendinta valstybės tarnybos pertvarka, sustiprintas įstaigų valdysenos modelis (viešosios įstaigos privalės turėti valdybas), sutvarkyti administracinių ir viešųjų paslaugų katalogai, nuosekliai tęsiama valstybės valdomų įmonių pertvarka (nuo 2020 m. iki 2023 m. pab. jų skaičius sumažėjo nuo 50 iki 34) ir kita.

Nuotraukos autorius Tautvydas Stukas

Šaltinis: lrv.lt