Rugsėjo 22-ąją švęsime ne tik Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį, bet ir Kultūros dieną. Jos metu kūrybiškumą tyrinėti galės Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų moksleiviai. Šią dieną visų dalykų pamokos vyks pagal Čiurlionio fenomeną: mokyklos ir mokytojai kviečiami pasinaudoti specialiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotu ir „Kūrybingumo mokyklos“ parengtu metodiniu leidiniu. Sukurti pamokų rinkiniai – tai kvietimas pažvelgti į ugdymą kaip į gyvą, kūrybišką tyrinėjimo procesą. Leidinys „M. K. Čiurlionio fenomenas. 10 pamokų rinkinių“ siūlo pasitelkti Čiurlionį ne tik kaip dailininką ar kompozitorių, bet ir kaip mąstytoją ir tautinį simbolį, kurio kūryba tampa atspirties tašku kalbėtis apie įvairius realaus pasaulio reiškinius.

Apie tokios medžiagos poreikį, kūrybiškumo ugdymą, kultūrą švietimo procese ir mokymąsi tarpdisciplininiu būdu kalbamės su etikos ir filosofijos mokytoja eksperte, Lietuvos etikos mokytojų asociacijos pirmininke, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos vyr. lektore dr. Sigita Šilingaite.

Pamokos – kiekvienam moksleiviui

Leidinyje „M. K. Čiurlionio fenomenas. 10 pamokų rinkinių“ pristatoma dešimt temų – savotiškų kelionių, pradedamų intriguojančiais klausimais: Kaip skamba tyla? Ką dangus pasakoja apie mus? Kaip laiškas gali tapti istorijos liudininku? Kaip sapnas tampa vizija? Kaip kūryba gali padėti kalbėti apie ekologiją ir tapatybę? Tokie klausimai ne tik kviečia ieškoti atsakymų, bet ir įtraukia į diskusijas, tyrimus ir kūrybines užduotis, kuriose patys mokiniai tampa atradėjais.

Kiekvienas iš 10 rinkinių yra nuosekliai struktūruotas, kad padėtų mokytojams vesti mokinius nuo pirmojo smalsumo kibirkšties iki bendruomeninio pristatymo. Leidinyje pateiktą medžiagą nesunku pritaikyti ir įvairiai naudoti – ji tinka visos mokyklos projektinėms dienoms, integruotų pamokų ciklams ar pavienėms dalykinėms pamokoms. Leidinio pabaigoje rasite kiekviename pamokų rinkinyje integruojamų dalykų rodyklę.

Kaip manote, ar įmanoma ir naudinga mokytis ne tik dailės, muzikos, bet ir fizikos, matematikos ar net chemijos vienu metu ir kartu sekti M. K. Čiurlionio idėjomis ar kitu tarpdisciplininiu principu? Ar minima metodinė priemonė bei panaši medžiaga yra įdomi ir naudinga mokiniams? Gal ką nors panašaus esate praktikavusi savo darbe?

Tokia priemonė yra itin reikalinga šiandieninėje mokykloje! Esu integralaus mokymosi būdo gerbėja, man atrodo, kad labai svarbu mokytis ne atskirų dalykų, o patirti pasaulį, kuris nėra iki galo suvokiamas tik per vieną discipliną – labai svarbu tyrinėjamus reiškinius apžvelgti iš įvairių perspektyvų. Genialios asmenybės, tokios kaip M. K. Čiurlionis, įkvepia į pasaulį žvelgti tarpdiscipliniškai, ieškoti tarpdalykinių jungčių, pamatyti, kaip muzika susijusi su matematika, dailė su fizika ir pan. Mokykloje mokiniams dažnai atrodo, kad, pavyzdžiui, lietuvių kalbos žinios yra svarbios tik lietuvių kalbos pamokose ir jie nuoširdžiai stebisi, kodėl etikos pamokoje paprašau ištaisyti gramatinę klaidą, juk tai ne lietuvių kalbos pamoka! Todėl labai svarbu mokiniams nuolat priminti, kad nėra svarbių ir nesvarbių dalykų – visi jie leidžia pažvelgti į save, kitus ar mus supantį pasaulį skirtingu kampu. O raštingi, kūrybiški, logiškai mąstantys turime išlikti visur ir visada.

Ką apskritai duoda mokykloje mokymasis tarpdisciplininiu principu? 

Toks mokymosi būdas duoda supratimą, kad pasaulis nėra sudarytas iš atskirų dėžučių su pavadinimais „Matematika“, „Muzika“, „Chemija“ ir t. t., o mokykloje dėstomas turinys nepasibaigia su skambučiu, skelbiančiu pamokos pabaigą. Baigus mokyklą, baigiasi ir pamokos, o tos tarpdalykinės jungtys dažnai nėra intuityviai aiškios. Gana dažnai mokiniams atrodo, lyg būtų kalbama ne apie tą pačią asmenybę istorijos ir geografijos pamokoje, arba kad yra keletas Renesansų, t. y. informacija, kurią jie sužino muzikos, literatūros, dailės pamokose, nebūtinai susijungia tarpusavyje. Tam reikia skirti papildomo dėmesio, tad kuo anksčiau pradėsime ugdyti mokinius tarpdiscipliniškai, tuo daugiau tai suteiks naudos jiems patiems, bus lengviau veikti labai greitame, kintančiame pasaulyje.

Gebėjimas sieti dalykus, idėjas, atrodo, neatsiejamas nuo kūrybiškumo. Kaip matote kūrybiškumo ugdymą mokyklose?

Manau, kad jo turėtų būti kur kas daugiau! Gyvename laikais, kai įvairias mąstymo reikalaujančias užduotis už mus jau gali atlikti dirbtinis intelektas, tačiau kūrybiškumas, mano manymu, yra viena iš žmogaus supergalių. Labai svarbu suprasti, kad kūrybiškumas nėra lygu tik dailė ar muzika. Visų pirma, turėtume ugdyti kūrybišką mąstymą. Ką reiškia mąstyti idėjas? Tam turėtume skirti kuo daugiau laiko įvairiose pamokose, ne tik menų, bet ir matematikos ar gamtos mokslų disciplinose. Kokią specialybę vėliau bepasirinktų mokiniai, kūrybiškumas bus svarbus dirbant mokytoju, gydytoju, verslininku, inžinieriumi, manau, kad nėra tokios profesijos, kurioje ši kompetencija nebūtų reikalinga. 

Kūrybiškumą, kaip minite pati, dažnai siejame su kultūra ar menu. Tad ką, Jūsų nuomone, švietimas gali perimti iš kultūros srities? Koks gali būti šių sričių santykis? 

Švietimas ir kultūra turėtų būti visiškai persidengiančios sritys. Kultūra – labai plati sąvoka, tačiau mokiniams labai svarbu suvokti, kas yra menas, estetika, grožis, kūryba. Be to, labai trūksta supratimo, kas yra autorinės teisės, kūrėjo veikla. Žinote, kultūra glaudžiai susijusi ir su pilietiškumu. Taigi, labai svarbu suteikti mokytojams kuo daugiau kokybiškų metodinių priemonių, kurios padėtų šias temas analizuoti tiek dailės, tiek matematikos, tiek visose kitose pamokose.

Ar pati planuojate pasinaudoti parengta priemone „M. K. Čiurlionio fenomenas. 10 pamokų rinkinių“? Gal ir kolegas padrąsintumėte? 

Šią priemonę ne tik mielai naudosiu pati, bet ir rekomenduosiu Lietuvos etikos mokytojų asociacijos nariams, etikos bei filosofijos mokytojams, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos pedagogikos studentams.

Metodinį leidinį mokytojams rasite ČIA. 

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. „M. K. Čiurlionio fenomenas. 10 pamokų rinkinių“ – jubiliejinės metų programos „Čiurlioniui 150“ dalis. Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie svarbiausius Čiurlionio metų renginius gausite užsiprenumeravę naujienlaiškį interneto svetainėje ciurlioniui150.lt.

Šaltinis: lrv.lt