Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pasirašė susitarimą dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo. Juo numatoma aiškiau apibrėžti valstybės ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų vaidmenis, nustatyti skaidrius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų paskirstymo principus ir užtikrinti tvarią sistemos plėtrą ilguoju laikotarpiu.

„Visa sveikatos apsaugos sistema, neišskiriant privataus ar viešojo sektoriaus gydymo įstaigų, privalo tarnauti žmogui. Labai tikiuosi, kad pasirašytas susitarimas padės laikytis šios krypties ir bet kokius pokyčius sveikatos apsaugoje įgyvendinti sutarimo ir partnerystės dvasioje, siekiant sistemos kokybės ir tvarumo“, – sakė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

SAM ir LVK susitarimas parengtas reaguojant į svarbiausius sveikatos sistemos iššūkius – gydytojų ir slaugytojų trūkumą, ilgėjančias pacientų eiles, visuomenės senėjimą, brangstančias medicinos technologijas ir ribotus viešuosius finansinius išteklius. 

„Mūsų tikslas – aiški, stabili ir žmonėms suprantama sveikatos sistema. Viešasis sektorius ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį teikiant būtinas paslaugas visoje šalyje – tai mūsų sveikatos sistemos ašis, kuriai skirsime daugiausia dėmesio ir resursų. Privatus sektorius yra svarbus ir lygiavertis viešojo sektoriaus partneris teikiant gyventojams sveikatos priežiūros paslaugas. Tai ir įtvirtiname susitarimu, kuris rodo valstybės ir sveikatos sistemoje veikiančių partnerių brandą“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Prioritetas – viešosioms paslaugoms

Susitarime įtvirtinta, kad viešosios gydymo įstaigos išliks pagrindinėmis būtinosios pagalbos teikėjomis. Remiantis juo, nuo 2027 m. sausio 1 d. PSDF biudžeto augimo lėšos prioriteto tvarka bus skiriamos valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms. Taip siekiama sustiprinti viešųjų įstaigų pajėgumus, užtikrinti būtinąją pagalbą ir pagrindinių paslaugų prieinamumą visoje šalyje.

Privačios gydymo įstaigos ir toliau teiks PSDF lėšomis apmokamas paslaugas pagal turimas sutartis. Nuo 2027 m. privačių įstaigų sutarčių apimtys išliks tokio dydžio, kokio jos buvo pagal faktinį 2025 m. PSDF apmokėtų paslaugų finansavimą (su numatytu 6 proc. sumažinimu). Viršijus šią ribą suteiktos paslaugos pirmiausia bus apmokamos viešosioms įstaigoms, o privačios įstaigos galės gauti papildomą apmokėjimą tais atvejais, kai viešasis sektorius negalės patenkinti išaugusių pacientų poreikių. Taip užtikrinama, kad viešasis sektorius turėtų pakankamai finansinių išteklių, o privatus sektorius galėtų planuoti savo veiklą aiškiai žinodamas taisykles.

„Privačiai medicinai svarbiausia – aiškumas ir prognozuojamumas. Šis susitarimas sudeda aiškius akcentus: viešasis sektorius yra prioritetinis, o privati medicina išlieka svarbiu sveikatos sistemos ramsčiu ir gali prisidėti prie paslaugų prieinamumo didinimo. Tai leidžia planuoti veiklą ir prisidėti prie bendro tikslo – geresnės sveikatos priežiūros žmonėms, geresnio pasirinkimo bei aukštesnės paslaugų kokybės“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Aiškesnės taisyklės dėl papildomų mokėjimų

Susitarime palaikomi teisės aktų pakeitimai, kurių tikslas – sukurti aiškias ir sąžiningas taisykles, kada pacientas gali būti prašomas sumokėti papildomai, o kada ne.

Remiantis jais, papildomas pacientų mokėjimas pirminio ir daugelio antrinio lygio paslaugų atveju būtų netaikomas, tuo tarpu kitoms paslaugoms būtų nustatytas detalesnis reguliavimas. Konkrečius sąrašus dėl galimų priemokų ir jų taikymo tvarką rengs SAM, bendradarbiaudama su VLK bei viešomis ir privačiomis gydymo įstaigomis.

Susitarime taip pat numatyta skatinti savanoriško (papildomo) sveikatos draudimo plėtrą. Tai daroma siekiant pritraukti daugiau lėšų sveikatos paslaugoms, vaistams ir naujoms medicinos technologijoms finansuoti, kartu neužkraunant papildomos naštos PSDF biudžetui. 

Pagal susitarimą, darbdavio ar gyventojo sudarytos papildomojo draudimo sutartys nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei jų vertė per metus neviršys 1 minimalios mėnesinės algos dydžio.

Medikų rengimas ir kokybės stiprinimas

Abi šalys įsipareigoja kartu spręsti medikų trūkumo problemą – skatinti specialybių pasirinkimą, kvalifikacijos tobulinimą, sudaryti studentams daugiau praktikos galimybių bei pritraukti sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio. 

Taip pat numatyta užtikrinti, kad tiek viešosios, tiek privačios įstaigos laikytųsi vienodų kokybės reikalavimų ir teiktų tik mediciniškai pagrįstas paslaugas. LVK prezidento teigimu, verslo bendruomenė yra pasirengusi aktyviai prisidėti prie medikų rengimo ir investuoti į inovacijas.

Šalys sutarė reguliariai vertinti pažangą ir, esant poreikiui, teikti papildomus pasiūlymus, kad Lietuvos sveikatos sistema išliktų stipri, prieinama ir tvari.

2029 m. planuojama atlikti visų susitarimo nuostatų poveikio vertinimą. Jo rezultatai taps pagrindu tolimesniam PSDF lėšų paskirstymui ir sutarčių sudarymo tvarkai.

Šaltinis: lrv.lt