Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kartu su koordinuojama tarpinstitucine informacinių incidentų analitikų komanda atliko išsamią „Facebook“ platformoje plintančių sukčiavimo schemoms skirtų reklaminių įrašų, skirtų Lietuvos vartotojams, analizę. Iš viso nustatyta mažiausiai 170 reklamų, nukreipiančių vartotojus į neaiškios kilmės internetinius puslapius, per kuriuos vartotojai skatinami įsigyti nepatikrintų medicininių produktų ar maisto papildų, taip bandant išvilioti jautrius asmens duomenis.
Pažymėtina, kad pavojingiausi yra giluminės klastotės (angl. deepfake) technologija sukurti vaizdo įrašai, kuriuose manipuliuoja jautriomis temomis – sveikata, COVID-19, vakcinų poveikiu, o sukčiai bando įtikinti socialinio tinklo vartotojus įsigyti tariamai sveikatą „gelbstinčius“ produktus. Tam pasitelkiami Lietuvoje viešai atpažįstamų gydytojų, dietologų ir (ar) sveikos gyvensenos specialistų atvaizdai, o taikiniu vis dažniau tampa Lietuvos žurnalistai iš didžiausių žiniasklaidos priemonių (pvz.: LRT, DELFI, TV3 ir kt.).
NKVC, remiantis „Facebook” reklamų archyve viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad pirmieji šios internetinio sukčiavimo operacijos atvejai fiksuoti 2022 m. gruodžio mėn., o didžiausias aktyvumas stebimas nuo 2025 m. birželio mėn., kai sukurtos 109 naujos reklamos. Internetinis sukčiavimas „Facebook” yra tęstinis procesas – per š. m. liepos mėn. pirmąją savaitę fiksuoti 22 nauji manipuliatyvių reklamų atvejai. Nuo 2022 m. bendras Lietuvoje pasiektų šių reklamų „Facebook“ interakcijų skaičius – 0,93 mln., iš kurių daugiau nei 700 tūkst. surinkta vien per 2025 m. birželio mėnesį.
Aptikus pirmuosius deepfake technologija sukurtus įrašus socialiniuose tinkluose, Lietuvos institucijos (NKVC, Policijos departamentas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba) kreipėsi oficialiais kanalais į „Facebook“ socialinį tinklą valdančią bendrovę „Meta“, kuri tik po intensyvių ir pakartotinų tarnybų raginimų pašalino 10 aktyvių reklamų.
„Kompanijos „Meta“ reakcija į institucijų nurodymus pašalinti žalingą turinį yra per lėta ir nepakankama. Parodytas gan atmestinas požiūris į tokio pobūdžio naujas, dirbtiniu intelektu generuojamas informacines atakas kelia klausimus, ar tikrai „Meta“ deklaruojamas rūpestis savo klientais yra nuoširdus, o įvardijamos vertybės ir taisyklės nėra tik deklaracija. Tuo labiau, kad reikalingas sisteminis požiūris ir veikimas, kaip socialinių tinklų valdytojai galės užkardyti naujo pobūdžio atakas, galinčias kelti grėsmę šalių nacionaliniam saugumui, ateityje“, – pažymi NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, informuodamas, kad NKVC kartu su partneriais iš Lenkijos (Lenkijos nacionaliniu tyrimų institutu – NASK) buria koaliciją regiono valstybių, kurių specialistai fiksuos „Facebook“ pažeidimus bei perduos informaciją Europos Komisijai įvertinti, ar nėra nusižengiama Skaitmeninio paslaugų akto (DSA) nuostatoms.
Siekiant nustatyti grėsmės mastą NKVC analitikai atliko išsamią Lietuvos vartotojams skirtų reklamų analizę ir nustatė, kad šiuo metu 160 reklamų „Facebook“ socialiniame tinkle vis dar yra viešai prieinamos ir gali būti bet kuriuo metu aktyvuotos tęsiant sukčiavimo operaciją. Nustatyta 11 aktyvių reklamų, kurios šiuo metu yra platinamos „Facebook”, iš jų 9-iose reklamose naudojama dirbtinio intelekto technologija viešų asmenų pasisakymų, veidų ir balsų iškraipymui.
Pagrindinis sukčiavimo reklamų taikinys – vyresnio amžiaus „Facebook“ vartotojai (45-65+ amžiaus grupė), dažniausiai pasitelkiami 2023–2024 m. laikotarpiu sukurti „Facebook“ puslapiai, didžioji dalis jų registruoti Azijos valstybėse (pvz.: Vietnamas, Filipinai, Bangladešas, Indonezija), taip pat Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėse (Meksika, Kolumbija). Sukčiavimo schemai pasitelkiami mažiausiai 57 domenai (pvz.: <pu-tu.top>, <sed.lov-ced.shop>, <med.obe-rad.shop> ir pan.), kuriuose Lietuvos vartotojai skatinami palikti savo asmeninius duomenis įsigyjant neaiškios kilmės ir nepatvirtintų medicininių preparatų, maisto papildų ir pan.
Visą analitinę medžiagą NKVC ekspertai perdavė koordinuojamai informacinių incidentų analitikų komandai, institucijoms, kurios pagal DSA turi teisę reikalauti „Facebook“ panaikinti žalingą turinį bei Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, kad būtų sustabdyta prieiga Lietuvos vartotojams prie sukčiavimui pasitelktų interneto svetainių.
NKVC ragina gyventojus būti budriems ir kritiškai vertinti matomą turinį socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama:
- neatskleisti asmeninių duomenų įtartinuose puslapiuose, ypač jei juose siūloma įsigyti abejotinos kokybės produktų;
- pasitikrinti informaciją oficialiuose žiniasklaidos šaltiniuose – jei vaizdo įrašas pasirodo tik socialiniame tinkle, tikėtina, kad jis – klastotė;
- nespausti įtartinų nuorodų, nesidalinti jomis, nežymėti „patinka“ ar kitaip nereikšti susidomėjimo. Pastebėję konkrečių asmenų susidomėjimą sukčiai gali bandyti perimti jų asmenines „Facebook“ paskyras;
- apie galimus sukčiavimo atvejus iškart pranešti „Facebook“ bei Lietuvos policijos virtualiam patruliui.
Šaltinis: lrv.lt
