Sąjūdžio istorija, nors ir nemenkai akademiškai tyrinėta, išlieka itin giliu vis dar neprakalbintos atminties klodu. Siekiant išsaugoti Sąjūdžio istoriją ateities kartoms, atrasti naujus bei visuomenei dar neatvertus ypatingai svarbaus Lietuvai reiškinio liudijimus ir artefaktus, tęsiami XVIII-osios Vyriausybės inicijuoti ir kartu su partneriais įgyvendinami darbai bei iniciatyvos.
Per pastaruosius metus Sąjūdžio istorinės atminties aktualizavimas, įtrauktas ir į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, bendradarbiavimui sutelkė Vyriausybės kanceliariją bei ministerijas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteką-muziejų ir Seimo kanceliariją, o į diskusijas apie istorinės atminties išsaugojimo politikos kryptis įsitraukė Sąjūdžio dalyviai Lietuvoje bei išeivijoje, atminties institucijų iš visos Lietuvos atstovai. Sąjūdžiui skirtos programinės veiklos įtrauktos ir į rudenį patvirtintą XX a. Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo 2024-2026 m. veiksmų planą, tad dėmesys Sąjūdžiui išliks ir artimiausiais metais, pažymi l. e. p. Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė:
„Atsigręždami į Sąjūdį nekėlėme sau tikslo sukurti tik proginį, vienkartinį paminėjimą, kuris ir pats netrukus taptų tik prisiminimu. Plataus rato diskusijose neatsitiktinai gimė mintis, kad šiandien svarbu burtis į Sąjūdžio atminties sąjūdį, kurio dalimi taptų įstaigos ir žmonės, kuriems rūpi istorinės atminties ir tiesos išsaugojimas. Sąjūdis suvienijo tūkstančius visoje Lietuvoje, tad ir jo istorija yra pabirusi po šalį – po daugybę asmeninių archyvų, kartais tampančių beglobiais, ir svarbių, tačiau toli nuo centrų esančių, nedažno dar atrastų atminties vietų. Džiaugiuosi, kad jau įgyvendamos ir bręsta naujos iniciatyvos, kaip viso to nepamiršti ir didinti prieinamumą visuomenei: nuo skaitmeninių formatų iki edukacinių veiklų, interaktyvių parodų bei renginių ir seminarų“.
Ankstesniuose pasitarimuose Vyriausybės kanceliarijoje konstatuota, jog labai svarbu surasti iki šiol nežinomą archyvinę medžiagą bei šią išsaugoti pirmiausia ten, kur ji buvo sukurta – didmiesčiuose ar regionuose. Atsižvelgiant į Sąjūdžio dokumentų atvėrimo visuomenei svarbą, pasirinktas ne tradicinio muziejus kūrimas, o skaitmeninis būdas: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba yra numačiusi platformoje ekultūra sukurti Sąjūdžiui skirtą ir visiems prieinamą duomenų debesį, kurį papildyti galės patys vertingos medžiagos savininkai (muziejai, bibliotekos, archyvai, privatūs asmenys).
Tarp kitų Vyriausiojo archyvaro tarnybos artimiausių metų planų – Sąjūdžio būstinės Gedimino pr. 1 Vilniuje aktualizavimas, paverčiant aktyvių ir gyvybingu Sąjūdžio atminimo židiniu, trumpametražės dokumentikos ciklas, Sąjūdžio atminimo metų knyga, edukacinės veiklos tiek moksleiviams, tiek trečiojo amžiaus universitetams, interaktyvi Sąjūdžio paroda ir kita.
Prie Sąjūdžio istorinės atminties aktualizavimo ir puoselėjimo ženkliai prisideda ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, gruodžio 5 d. rengiantis jau ketvirtąjį Sąjūdžio istorinės atminties ir paveldo išsaugojimo seminarą, taip pat diskusijas, parodas bei publikacijas, bendradarbiaujantis su regionų įstaigomis ir asmeninių archyvų savininkais bei tyrėjais. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus taip pat ketina tęsti lietuvių išeivijos vaidmens Lietuvos Laisvės byloje aktualizavimą, išeivijoje sukurtų archyvinių dokumentų tyrimus ir sklaidą.
Plėtodama Sąjūdžio istorija besirūpinančių įstaigų ir organizacijų tinklą, Vyriausybės kanceliarija pastaraisiais metais inicijavo diskusijas su Sąjūdžio veikėjais, archyvų, bibliotekų ir muziejų bei savivaldybių atstovais regionuose. Vyko susitikimai Varėnos ir Šiaulių rajonuose, Alytuje, Lazdijuose, Kaune, Šiauliuose, Rokiškyje, Ukmergėje, Molėtuose, Anykščiuose, Kupiškyje, Kėdainiuose.
Apie aktyvią dvasininkų veiklą Atgimimo metais diskutuota su Lietuvos Vyskupų konferencija, įtraukiama ir Sąjūdžio istorijoje itin pasižymėjusi išeivija, į kurią 2022 m. atviru laišku kreipėsi Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
Tikimasi, kad šios ir būsimos iniciatyvos paskatins gyvybingo atminties institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir pavienių Sąjūdžio istorijos tyrinėtojų tinklo susikūrimą, kuris prisidės prie šio lūžinio Lietuvos istorijos reiškinio gilesnio ir platesnio pažinimo visuomenėje, jo atminties išsaugojimo būsimoms kartoms.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka.
Šaltinis: lrv.lt
