Jau mėnesį Japonijoje ošia baltiškas miškas, gieda mūsų paukščiai, kvepia sakais ir pievų žolynais – tokia ramybe dvelkiančia atmosfera lankytojus pasitinka Baltijos paviljonas parodoje „EXPO 2025 Osaka“. Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja, Lietuvos generalinė komisarė „EXPO 2025 Osaka“ Lina Antanavičienė ir viena iš paviljone lankytojus (jų čia apsilankė jau daugiau kaip 150 000!) sutinkančių gidų Ieva Mičiulienė sako, kad žmonės čia užsuka pailsėti nuo šurmulio, žavisi raminančiais kvapais, vaizdais bei garsais ir domisi mūsų kraštu, tradicijomis. Pašnekovės pasakoja, kaip japonai bei kitų šalių atstovai priima Lietuvos ir Latvijos gamtą ir dalinasi darbo paviljone įspūdžiais.
Baltijos paviljonas – tarp geriausiai vertinamų parodoje
Kaip pastebi pašnekovės, paroda „EXPO 2025 Osaka“ vyksta sklandžiai, kasdien joje apsilanko apie 100 000 žmonių, o daugiausia lankytojų dėmesio parodoje sulaukia didieji paviljonai (JAV, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir kt.). „Baltijos paviljonui dėmesio taip pat netrūksta: įprastai nuo 11 iki 17 valandos turime nenutrūkstamą eilę lankytojų, laukiančių patekti pas mus. Savaitgaliais ši eilė susiformuoja anksčiau ir išsisklaido vėliau“, – pasakoja I. Mičiulienė.
I. Mičiulienė
Nors Baltijos paviljonas vidutinio dydžio (apie 300 m2,, parodoje esama ir didelių, siekiančių kelis tūkstančius kvadratinių metrų), jame per dieną apsilanko po maždaug 5 000 žmonių – tiek pat, kiek ir kai kuriuose didžiuosiuose paviljonuose, pavyzdžiui, Pietų Korėjos ar Saudo Arabijos. Paviljonas teigiamai vertinamas viešojoje erdvėje: viename iš neseniai pasirodžiusių parodos paviljonų vertinimų Baltijos ekspozicijai atiteko 23 vieta tarp 160. Baltijos paviljonas pastebimas ir Japonijos žiniasklaidoje – išsamūs straipsniai apie Baltijos paviljoną pasirodė viename svarbiausių Japonijoje ekonomikos temomis rašančiame „Nikkei“, taip pat ir svarbiame architektūros ir dizaino žurnale „MOe“ ir kt. Pasaulinėje parodoje Lietuva ir Latvija puikiai išnaudoja galimybes pristatyti save, pritraukti ne tik turistų, bet ir galimų investuotojų, tarptautinio verslo partnerių.
Ramybės oazė judrioje parodoje
Baltijos paviljonas prisistato šūkiu Mes esame viena / We are one, kuriuo pasauliui siunčia žinutę apie šalių vienybę bei atsakomybę už kiekvieną žingsnį, kiekvieną sprendimą, kuris priimamas giliai suvokiant, kad tai, kas daroma šiandien, turės įtakos ne tik Baltijos šalių, bet ir viso pasaulio žmonių ateičiai.
Šis paviljonas iš kitų išskiria savo šviesumu ir visus žmogaus pojūčius paliečiančiais komponentais: žmonės klausosi miško ošimo, paukščių čiulbesių, kurie jungiasi su M. K. Čiurlionio kūrinių fragmentais. Čia galima užuosti baravykų kvapą, liesti rasa padengtą žaliąją sieną, piešti rasos lašeliais ir taip palikti trumpalaikį pėdsaką, kviečiantį susimąstyti apie visuomenės paliekamus pėdsakus aplinkoje.
Žalioji siena
Pasak L. Antanavičienės, didžioji dauguma lankytojų, tiek lietuvių, tiek kitų šalių atstovų, teigiamai vertina Baltijos šalių paviljono erdvumą, čia tvyrantį ramybės jausmą. Daugelis čia užsuka ne vieną kartą pailsėti nuo spalvų, ekranų gausos ir daugelyje paviljonų vyraujančios tamsos. „Parodoje tikrai daug skubėjimo, bėgiojimo, daugelyje paviljonų žmonės gali lankytis turo principu – yra įvedami ir išvedami be galimybės ilgiau pabūti. Pas mus žmonės ne tik bendrauja su gidais, bet ir yra laisvi išeiti, grįžti kada nori, stabtelėti paskaityti, tiesiog pasiklausyti atpalaiduojančio garsų fono. Ypač senyvo amžiaus lankytojai nuoširdžiai džiaugiasi galimybe prisėsti ir pailsėti“, – sako L. Antanavičienė.
L. Antanavičienė
Japonus žavi Lietuvos gamta
I. Mičiulienės pastebėjimu, dažniausiai paviljone besilankantiems japonams (jie sudaro net 90 % lankytojų) didžiausią įspūdį palieka Baltijos šalių paviljone eksponuojama „gamtos vaistinė“, t. y. apie 300 skirtingų augalų ir vaistažolių, kurie vis dar gausiai naudojami tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. „Viena japonė mergaitė su mama pas mus lankėsi jau šešis kartus ir ateis dar, nes jai labai patinka augalai, ji vis nori sugrįžti prie mūsų džiovintų augalų herbariumo“, – istorija dalinasi komisarė.
„Japonams taip pat patinka mūsų „Barabi-chan“ (aut. past. specialiai paviljonui sukurtas Lietuvos ambasadorius – žaismingas baravykas; Barabi – baravykas japonų kalba, chan – draugiškas kreipinys), paviljono kvapas. Apskritai lankytojai vertina mūsų paviljono dizainą, nešamą žinutę, nudžiunga sužinoję, jog jų pasirinkti medžiai bus pasodinti“, – lankytojų įspūdžius prisimena I. Mičiulienė.
I. Mičiulienės minimas medžių pasirinkimas – tai parodos lankytojų indėlis į unikalią aplinkosaugos ir vienybės iniciatyvą – virtualų miškasodį Baltijos šalių miškuose. Paviljono lankytojams siūloma pasirinkti simbolinius sodinukus ir Lietuvoje sodinti beržus ir egles, Latvijoje – pušis. Nuo parodos atidarymo virtualiu būdu jau pasodinta 70 000 medžių, kurie iš tiesų bus sodinami Lietuvos Trakų, Joniškio ir Tauragės rajonuose bei Latvijos Tervetėje.
Gamtos vaistinė
Tarp tūkstančių lankytojų – ir ryšys su lietuviais
L. Antanavičienė sako, kad veiksmo ir darbų parodoje netrūksta: kadangi paviljone kasdien lankosi tūkstančiai žmonių, reikia sustyguoti gidų darbą, bendrauti su parodos organizatoriais, ruoštis įvairiems renginiams ir vizitams, kuriuose ji kaip komisarė atstovauja Lietuvai. „Renginių daug, vos spėjame suktis, tad kartais aš arba kolegė iš Latvijos turime atstovauti abi Baltijos šalis“, – apie darbą paviljone pasakoja L. Antanavičienė.
Komisarė pastebi, kad be daugumą sudarančių japonų ir kitų tautybių atstovų, į paviljoną užsuka stebėtinai daug lietuvių, atvykusių iš Lietuvos ir viso pasaulio. „Visada, ypač atėjus didesnei lietuvių grupei, stengiuosi su jais pabendrauti, išklausyti jų įspūdžius apie mūsų paviljoną ir visą parodą. Manau, kad labai svarbu palaikyti tiesioginį, asmeninį ryšį su tautiečiais, išklausyti juos, jų emocijas“, – sako ji.
Parodoje – džiaugsmingos ir jautrios patirtys
I. Mičiulienė pasakoja apsilankiusi keleto kitų valstybių ekspozicijose. Iki šiol jai labiausiai įsiminė Vokietijos ir Ukrainos paviljonai.
Pasak pašnekovės, Vokietija prisistato per žiedinę ekonomiką ir kiekvienam lankytojui įteikia besišypsantį apskritimą (vad. circular-san), kuris visame paviljone lankytojui panorėjus pasakoja apie ekspoziciją, dainuoja, juokauja. Be to, paviljone gausu augalų, interaktyvių priemonių, galima susipažinti (ir paliesti) su skirtingomis atsinaujinančiomis medžiagomis.
Anot I. Mičiulienės, Ukraina šiais metais neturi atskiro pastato ir save pristato bendroje mažųjų paviljonų salėje. Čia kiekvienas lankytojas patenka į geltoną erdvę, kurioje gausu mėlynų daiktų. Juos skenuojant specialiu skaitytuvu galima sužinoti kaip karo kontekste gyvena Ukrainos gyventojai. „Nuskenavusi mėlyną rožę sužinojau, kad ilgą laiką populiariausias realybės šou Ukrainoje yra „Viengungis“ (pagal populiarų JAV šou „The Bachelor“). Naujausiame šio šou sezone ieškantis meilės viengungis buvo Rusijos karo Ukrainoje metu abiejų kojų netekęs Oleksandras, – jautriais įspūdžiais dalinasi I. Mičiulienė. – Kiekvienas daiktas pasakoja apie Ukrainos žmones, solidarumą, paramą bei gyvenimą karo akivaizdoje.“
Stipri gidų komandą – paviljono sėkmės paslaptis
Šiuo metu be I. Mičiulienės Osakoje dirba dar 11 gidų – tai iš Lietuvos ir Latvijos atvykusių gidų komanda. Komisarė sako, kad šie jauni ir iniciatyvūs lietuviai ir latviai laisvai bendrauja japoniškai, o tai – labai svarbu renginyje, kurio dažniausi lankytojai yra japonai. „Gidai lietuviai buvo itin atsakingai atrinkti net iš 56 kandidatų, dalyvavo specialiuose mokymuose“, – sako ji.
„Jie itin aktyvūs, patys prieina prie žmonių, juos kalbina, kviečia į mūsų paviljoną. Lankytojai sako, kad jaučiasi tarsi užėję į namus, kuriuose jie – labai laukiami svečiai, jais rūpinamasi. Be to, gavę papildomų klausimų mūsų gidai visada turi ką atsakyti, nes patys yra kilę iš šalių, apie kurias pasakoja, turi informacijos ir apie kitas regiono valstybes, kuriomis domisi žmonės. Tuo jie skiriasi nuo kitų paviljonų personalo, kur žmones pasitinka japonai, turintys nedaug informacijos apie ne jų gimtąsias šalis, kurių paviljonus pristato,“ – pasakoja komisarė.
Vis dėlto, dalindamasi pirmo mėnesio Osakoje įspūdžiais L. Antanavičienė pripažįsta, kad net ir turint tokią puikią komandą pradžia buvusi sunki. „Pirmąsias dvi savaites turėjome susidėlioti, susistyguoti, suplanuoti gidų darbą. Kaip ir bet koks orkestras: tam, kad tu gražiai grotum, reikia padirbėti. Dabar jau esame išgryninę darbo principus ir su teigiama energija judame pirmyn“, – šypsosi pašnekovė.
Parodoje gausu pozityvių renginių
Į „EXPO 2025 Osaka“ parodą atvykę lankytojai ne tik lankosi paviljonuose, bet ir dalyvauja renginiuose. Štai balandžio 25–gegužės 6 dienomis parodoje vyko specialioji Turizmo savaitė, kurios tema –Turizmo patirtys, jungiančios kultūras. Savaitę balandžio 26 d. pradėjo ypatingas pirmasis Lietuvos ir Latvijos kartu organizuotas Baltijos šalių pristatymo renginys, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas sveikatinimo ritualams, ypač akcentuojant baltiškas pirtis. Pustrečios valandos trukusio renginio metu lankytojai galėjo stebėti autentiškus Baltijos šalių pirčių ritualus ir dalyvauti diskusijoje apie kultūrinius skirtumus bei bendrumus. „Paviljonas lūžo nuo lankytojų, o ritualus išbandžiusieji žavėjosi Baltijos šalyse vis dar gajomis senosiomis sveikatinimo tradicijomis“, – sako L. Antanavičienė.
Gegužės mėnesį Baltijos ir „Jellyfish“ paviljonuose lietuvių erdvinių knygų kūrėja ir iliustratorė Elena Selena surengė Europos dienai skirtas dirbtuves „Įsivaizduojamas miškas ir jo gyventojai“. Greta esančiame Europos Sąjungos paviljone didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė ES kino dienų trumpametražių filmų programa, kurioje Lietuvą atstovauja Vytauto Kazlausko ir Jono Juškaičio filmai „Žydrasis mėnulis“ ir „Šaknys“. Mėnesio viduryje „Inovacijų agentūros“ organizuotuose renginiuose pasaulio verslo bendruomenei prisistatė Lietuvos įmonės, Japonijos rinkai buvo pristatyti įvairūs produktai ir paslaugos sumanaus miesto, mobilumo, atsinaujinančios energetikos, skaitmeninių technologijų bei daiktų interneto srityse.
„Ir čia tik pradžia. Mūsų komandos pozityvios energijos reikės dar daugybėje įvairiausių renginių“, – sako L. Antanavičienė. Visai netrukus paviljone bus švenčiama šaltibarščių diena, liepos 6 d. parodos lankytojai pagrindinėje scenoje galės išgirsti unikalų Lietuvos nacionalinei dienai skirtą koncertą – Lietuvą pasauliui pristatys M. K. Čiurlionio kūryba. Rugpjūčio 23 d. Lietuvos Nacionalinis kultūros centras kartu su kolegomis latviais organizuos Baltijos dienai skirtą renginį, kurio metu bus pristatytos Lietuvos ir Latvijos dainų švenčių tradicijos, vyks tautinių kostiumų pristatymas, šokių kolektyvų pasirodymai.
Pasaulinė paroda „EXPO 2025“ vyksta nuo 2025 m. balandžio 13 d. iki spalio 13 d. Osakoje, Japonijoje. Joje dalyvauja per 160 valstybių, tikimasi beveik 30 milijonų lankytojų. Lietuvos dalyvavimą parodoje organizuoja ir įgyvendina Vyriausybės kanceliarija. Detalesnę informaciją apie Baltijos paviljoną, planuojamus renginius ir kitas aktualias naujienas apie parodą galima rasti oficialioje svetainėje www.baltics2025expo.com.
Šaltinis: lrv.lt
