Kaune gimęs ir augęs Lukas Galkus – medikas, analizuojantis sveikatos informacinių sistemų anatomiją. Jis vadovauja Vyriausybės kanceliarijos Valdysenos departamento Analitikos ir tvarios valdysenos skyriui, o pagrindinė jo misija – kurti ir tobulinti priemonę, kuri, naudodama įvairių šiuo metu veikiančių sistemų duomenis, primintų žmonėms profilaktiškai pasitikrinti, juos užregistruotų vizitams pas gydytojus ir taip leistų kuo greičiau sulaukti pagalbos ar išvengti tam tikrų vėžinių susirgimų. Priemonė jau veikia: šiuo metu siunčiami pirmieji automatiškai sugeneruoti kvietimai, vyksta registracijos profilaktiniams patikrinimams siekiant užbėgti už akių gimdos kaklelio ir krūties vėžiui.
Lukai, gimei ir augai Kaune. Pagal išsilavinimą esi medikas. Kur studijavai mediciną? Kaip atsiradai čia, Vyriausybės kanceliarijoje, taip toli nuo operacinių, pacientų ir kitų su gydytojo profesija susijusių dalykų?
Studijavau Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Viduryje studijų supratau, kad nenoriu klinikinio darbo su pacientais. Jau tuo metu man buvo įdomesnis darbas su sveikatos priežiūros sistema, traukė sisteminiai dalykai. Nepaisant to, 2018 m. pabaigiau medicinos studijas, studijų laikotarpiu vienerius metus praleidau Prancūzijoje. Čia baigiau 4-tą kursą, atlikau praktikas ortopedijos-traumatologijos, pulmonologijos, kardiologijos skyriuose ir galutinai įsitikinau, kad šis kelias – ne man. Tad grįžęs pradėjau dirbti Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Ministerijoje buvo ieškoma žmogaus, kuris turėtų klinikinį išsilavinimą ir galėtų dirbti su e. sveikatos projektais, tad radome bendrą kalbą ir ten dirbau apie dvejus metus. Tada prasidėjo Covid-19 pandemija ir mano darbo profilis pasikeitė: teko dirbti su pandemijos valdymo klausimais – testavimu, vakcinacija ir kt.
Turėjau svajonę pasisemti žinių vakarietiškame universitete ir pagilinti savo žinias ne klinikiniu aspektu, bet bendrai sveikatos sistemoje. To vedinas iškeliavau į Švediją, kur Karolinska Institutet baigiau sveikatos ekonomiką ir vadybą. Po mokslų Švedijoje gavau pasiūlymą prisijungti prie komandos Vyriausybės kanceliarijoje, kur dirbu ir šiandien.
Tavo vadovaujamas Analitikos ir tvarios valdysenos skyrius Vyriausybės kanceliarijoje atlieka įvairaus pobūdžio analizes, kurios padeda Vyriausybei ir (ar) ministerijoms priimti sprendimus, užtikrina, kad būtų vykdoma priimtų sprendimų stebėsena ir leidžia vertinti, ar priimti sprendimai duoda siekiamus rezultatus. Norint trumpai apibūdinti tavo paties darbą čia, galima sakyti, kad kuri vėžio prevencijos priemones. Kodėl tokios priemonės reikia?
Planų sukurti gyventojus automatiškai pasitikrinti kviečiančią sistemą Sveikatos apsaugos ministerija turėjo jau seniai, tačiau labiausiai darbus stabdė technologiniai iššūkiai – juk kalba eina apie gyventojų atranką, kvietimo automatizavimą ir dešimtis ar net šimtus tūkstančių žmonių. Taigi, su kolegomis ieškojome tokio projekto, kuris parodytų, kaip technologijos gali palengvinti tam tikrus mūsų darbus. Pamatėme sritį – vėžio prevencinių programų vykdymas ir efektyvumas.
Mūsų šalyje tik truputį daugiau nei pusė žmonių, kuriems priklausytų dalyvauti prevencinėse programose, jose dalyvauja. Pavyzdžiui, nustatyta, kad Lietuvoje veikianti gimdos kaklelio prevencijos programa būtų efektyvi, pasitikrinti turėtų bent 80 proc. 25–59 m. moterų, kurioms priklauso dalyvauti programoje, tačiau reguliariai programoje dalyvauja tik apie 40 proc. moterų. Tai reiškia, kad esant tokiai situacijai per vėlai nustatome (iki)vėžinius pakitimus. Nustačius juos anksčiau, galime juos efektyviai gydyti. Gimdos kaklelio vėžys vis dar yra antras dažniausias onkologinis susirgimas tarp jaunų, iki 40–45 metų amžiaus moterų Lietuvoje: kasmet gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400, o miršta apie 200 moterų.
Tuo tarpu užsienyje matome gerąją patirtį – Skandinavijos šalyse atėjus laikui žmonės yra pakviečiami ir užregistruojami išsitirti dėl būtent jų amžiaus ar pagal kitus kriterijus nustatytai grupei būdingų ligų. Minėtose šalyse toks procesas tobulinamas jau kelis dešimtmečius, yra aiški pacientų atrankos, kvietimo pasitikrinti sistema, o žmonės jau įpratę, kad kiekvienas gauna asmenišką pakvietimą ir atlieka reikiamus tyrimus. Pavyzdžiui, Skandinavijoje, vykdant prevencinę programą, gimdos kaklelio vėžys jau tapo reta onkologine liga: vien Suomijoje šiuo metu esama 5 kartus mažiau mirčių nei Lietuvoje.
Tiesa, čia svarbus ir asmens savimonės aspektas: visų pirma savo sveikata reikia rūpintis pačiam. Siekiama, kad valstybė primintų gyventojams kada tokiose programose reikia dalyvauti, užregistruotų asmenį, kad šiam nereiktų klaidžioti kartais painiuose sveikatos sistemose koridoriuose, o pats asmuo turėtų priimti sprendimą sudalyvauti tokioje programoje ir atvykti ištyrimui.
Skamba įspūdingai: juk reikia automatizuoti e. sveikatos, kitų sistemų duomenų analizę, atskirti vyrus nuo moterų, skirstyti ne tik pagal amžių, bet ir turimas diagnozes, fiksuoti pokyčius ligos istorijoje ir pan., kad tuos kvietimus gautų būtent tie žmonės, kuriems reikia, ir būtent tada, kada reikia. Kaip pavyko rasti sprendimą? Ar ši priemonė – tai nauja sistema?
Buvo norėta kurti naują sistemą, bet mes su Valstybės duomenų agentūra (VDA) pasiūlėme bendradarbiauti su didelių duomenų analizės programinės įrangos platformų kūrėjais Palantir Technologies. VDA turi įsigijusi šios įmonės Foundry įrankio licenciją, kurią buvo galima panaudoti siekiant spręsti įvairius valstybei aktualius klausimus. Šiam uždaviniui spręsti integravome duomenis iš e. sveikatos, Valstybinės ligonių kasos, Higienos instituto, Vėžio registro ir įvairių kitų sistemų. Viso to reikėjo ne tik tam, kad žinotume, kuriuos žmones turime kviesti tikrintis, bet ir tam, kad žinotume, kaip juos pasiekti, kokiais kontaktais siųsti kvietimus ir pan.
Kaip dabar veikia ši priemonė? Kas ir kaip šiuo metu gauna kvietimus tikrintis? Kokie tolimesni priemonės tobulinimo planai?
Dabar esame pereinamajame etape. Iki šiol galiojo tokia sistema, kad pasitikrinti kviesdavo ir apie atsakymus informuodavo šeimos gydytojai. Dabar bandome pereiti prie centralizuoto kvietimo ir informavimo proceso esant poreikiui, ir nukreipimo tolesniam ištyrimui. Kol procesas išsigrynins, tikrai pasitaikys atvejų, kai žmogus gaus ir sistemos siunčiamą popierinį laišką (jei sistemose prieinamas žmogaus adresas), ir elektroninį laišką, ir SMS žinutę, ir šeimos gydytojo skambutį.
Dabar Lietuvoje turime įkurtus du vėžio prevencinių programų koordinavimo centrus: Kauno klinikų padalinys atsakingas už vidurio ir vakarų Lietuvos gyventojų kvietimą profilaktiškai tikrintis, o Santaros klinikos – už rytų Lietuvos gyventojų kvietimą. Jei žmonės neatvyksta po pirmojo kvietimo, centrai juos kviečia pakartotinai, taip pat informuoja apie tyrimų rezultatus. Žmonės, gaunantys atsakymą, kad jiems pokyčių nenustatyta ir, priklausomai nuo jų amžiaus grupės ir poreikio tirtis, bus pakartotinai pakviesti dalyvauti programoje po 3 ar 5 metų. Tokių atvejų yra apie 90 proc.
Tais atvejais, kai nustatomi pakitimai, žmonėms paskambinama, jie informuojami apie tolesnę eigą ir užregistruojami tolesniems vizitams. Pagal dabartinę tvarką žmonėms nebereikia laukti mėnesio ar dviejų, jie užregistruojami vizitui savaitės ar dviejų bėgyje geografiškai patogiausioje vietoje. Vienas didžiausių dabartinio proceso privalumų, kad žmonės gali pajusti realų rūpestį jų sveikata, jie nepaliekami vieni (kaip būdavo anksčiau) ieškoti sistemose specialistų. Dabar mes išvengiame situacijų, kai žmonės po pirminio tyrimo neranda reikiamo specialisto, atsiduria kelių mėnesių eilėse ar tiesiog nuleidžia rankas ir nebetęsia išsamesnių tyrimų, negauna reikiamo gydymo.
Kokiose sistemose ir kokie Lietuvos gyventojų duomenys turėtų būti įvesti, kad jie galėtų gauti informaciją popieriniais, elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis?
Elektroniniai pašto adresai imami iš sistemos e. sveikata. Kaip matome, tik 30 proc. mūsų priemone tikrintis kviečiamų žmonių yra toje sistemoje nurodę savo el. paštus, o mobiliuosius telefono numerius – jau daugiau kaip 80 proc. Taigi, jei žmonės nori gauti kvietimus tirtis ir tyrimų atsakymus šiais būdais, jiems tereikia prisijungti prie esveikata.lt ir šiuos duomenis atnaujinti. Beje, kol kas dėl saugumo SMS žinutėmis yra siunčiami tik kvietimai, tačiau mes ieškome sprendimų ir artimiausiu metu, manau, tyrimų atsakymus taip pat galėsime teikti SMS žinutėmis.
Kokių prevencinių programų dalyviai gali gauti kvietimus tikrintis, tyrimų rezultatus?
Norime kviesti žmones tikrintis pagal 3 prevencines programas: gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio. Šiuo metu informaciją aptartais būdais gauna gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinių programų dalyviai, o rudenį pradėsime kviesti tikrintis ir storosios žarnos prevencinės programos dalyvius. Pastaroji programa vyks kiek kitaip nei pirmosios dvi: žmonės gaus ne kvietimus, o namuose savarankiškai atliekamus testus. Taip taupysime žmonių laiką, jiems nebereikės vykti atsiimti testo iš šeimos gydytojo, kaip buvo iki šiol. Gavę šiuos testus į namus ir juos atlikę, galės patogiai supakuoti į paruoštus vokus ir įmetę į pašto dėžutes išsiųsti į laboratorijas ištirti. Tai visiškai naujas prevencijos vykdymo būdas, tad stebėsime, kaip jis veiks, jei reikės, tobulinsime. Ateityje planuojame, kad ir dalis gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos dalyvių taip pat gautų testus, kuriuos galėtų pačios atlikti namuose. Vertinsime, kiek toks veikimo būdas yra efektyvesnis už dabartinį.
Yra itin paplitusių vėžio formų, pavyzdžiui, odos vėžys, tačiau Jūs dirbate būtent su trimis išvardytomis vėžio prevencinėmis programomis. Kodėl?
Deja, kol kas neturime prevencinių programų kiekvienam vėžio tipui, nes vis dar trūksta mokslinių duomenų, kurie įrodytų, kad tam tikros populiacijos atrinkimas ir reguliari jos patikra būtų efektyvi, kai lyginame programos išlaidas ir išvengtus susirgimus ir (ar) mirtis.
Taigi, nors vėžio tipų daug, turime tik kelias vykdomas prevencines programas. Per daugelį metų sukaupta patirtis ir moksliniai įrodymai atskleidžia, kurią gyventojų populiaciją prasminga atrinkti, kokius tyrimus atlikti ir, nustačius pokyčius, kokių veiksmų reikia imtis. Šios prevencinės priemonės mums padės ilgiau ir sveikiau gyventi.
2020–2024 m. Vyriausybės darbai Lietuvos žmonių sveikatai
Sveikatos paslaugos – arčiau žmonių. 2023 m. Lietuvoje pradėti steigti pirmieji savivaldybių sveikatos centrai – siekiama, kad 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai galėtų gauti savo savivaldybėje, o likusios kompleksinės ir specializuotos paslaugos būtų teikiamos specializuotose įstaigose. Siekiant padidinti slaugos paslaugų namuose kokybę ir jų prieinamumą, išplėsta specialistų komanda, kuri gali teikti slaugos paslaugas namuose – ją dabar sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir ergoterapeutas. Taip pat padidintos iš PSDF kompensuojamų paslaugų apimtys. Šiomis paslaugomis naudojasi virš 50 tūkst. asmenų per metus. 2023 m. liepos 1 d. pradėti taikyti pavėžėjimo paslaugų sprendimai sudarys pažeidžiamoms socialinėms grupėms ir dėl medicininių priežasčių apsunkintą judėjimą turintiems asmenims laiku gauti kokybišką pavėžėjimo paslaugą visoje Lietuvoje.
Didesnis dėmesys ligų prevencijai. 2023 m. buvo pasirengta etapiškai pereiti prie centralizuoto vėžio prevencinių programų organizavimo ir įkurti du prevencinių programų koordinavimo centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Šie centrai bus atsakingi už visų gyventojų, patenkančių į tikslinę populiaciją, pakvietimą sudalyvauti prevencinėse programose, sudalyvavusių asmenų nukreipimą (esant poreikiui) tolimesniam ištyrimui.
Daugiau lėšų sveikatai. Valstybės biudžeto asignavimų sveikatos valstybės veiklos sričiai iš viso skirta 1,23 mlrd. eurų. Iš jų 1,12 mlrd. eurų nukreipta didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir sveikatos atsparumo grėsmėms didinimo pažangos uždaviniui įgyvendinti, 84,8 mln. eurų – sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklų skatinimo ir psichologinio (emocinio) visuomenės atsparumo stiprinimo pažangos uždaviniui įgyvendinti. Bendrai viešojo sektoriaus išlaidos sveikatai 2022 m. sudarė 5,2 proc. BVP ir siekė 3,5 mlrd. eurų (buvo 168 mln. eurų didesnės nei 2021 m.).
Šaltinis: lrv.lt
