Ką reiškia rizikuojant savo gyvybe gelbėti žmogų? Kaip išsaugoti žmogiškumo viltį, kai prieš akis šaudomi niekuo nekalti vaikai? Kaip išdrįsti iš mirties nagų gete pavogti vaiką ir apgaubti jį meile, puikiai suvokiant, kad tai gali pražudyti tavo paties vaikus? Artėjant kovo 15-ąją minimai Lietuvos žydų gelbėtojų dienai, šie klausimai kviečia susimąstyti ir atiduoti pagarbą žmonėms, kurie Holokausto metais Lietuvoje gelbėjo žydus. Nors daugiau kaip 900 žydų gelbėtojų yra paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais ir net 1 600 geradarių yra gavę Lietuvos valstybės apdovanojimą –Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, aiškėja, kad dar daug gelbėtojų liko nepripažinti. Kodėl nežinome visų žydus gelbėjusių žmonių vardų?

Ne visi žydų gelbėtojai pripažinti

Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, remiantis patikimais išgelbėtųjų liudijimais ir  (ar) dokumentais Izraelio institucijos Yad Vashem suteikiamas ne žydų tautybės asmenims, kurie per Holokaustą nesavanaudiškai gelbėjo žydus nuo persekiojimo ir mirties, rizikuodami savo gyvybe, laisve ar saugumu ir nedarydami to dėl materialinės naudos.

Architektas Tauras Budzys dar 2018 m. savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių atminimui įamžinti. Susitaręs su Pasaulio tautų teisuolių palikuonimis, jis vienodu atminimo ženklu žymi Pasaulio tautų teisuolių kapavietes ir atminimo įamžinimo vietas. Bendraudamas su žydų gelbėtojų artimaisiais, T. Budzys išgirsta nemažai istorijų, atskleidžiančių, kad dalies žydų gelbėtojų vardų vis dar nežinome.

„Jeigu išgelbėto asmens nebėra tarp gyvųjų – jis mirė sava mirtimi ar vis dėlto žuvo nuo nacių rankos, tiesiog nebeįmanoma gelbėtojui būti pripažintam Pasaulio tautų teisuoliu: kad Yad Vashem suteiktų šį vardą, būtina sąlyga – gyvas išgelbėto žydų tautybės asmens liudijimas. Vien aš pats žinau bent 24 atvejus, kai buvo nužudyti tiek gelbėję, tiek gelbėti žmonės, tad šių istorijų herojų, bandžiusių išsaugoti gyvybes, jau niekas nebepripažins. Ir tai tėra mano išgirstos istorijos. O kiek jų iš viso būta…“ – pažymi projekto autorius.

Nors Lietuvoje žydų gelbėtojai nuo 1992 m. pagerbiami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, šiuo valstybiniu apdovanojimu pavyksta pagerbti taip pat ne visus geradarius.

„Dažniausiai gelbėdavo ne vienas žmogus, o visa šeima. Tikrai daugeliu atvejų apdovanoti ne visi asmenys. Tarkime, tėvai – Pasaulio tautų teisuoliai, o jų vaikai, labai daug bendravę, padėję slėpti žydų vaikus, neįtraukti į jokius sąrašus“, – sako pašnekovas.

Nežinomi žydų gelbėtojai

„Laikas negailestingas: vis daugiau istorijų tampa pamirštos, nes anapilin išeina jų liudininkai. Gyvybes gelbėję asmenys neretai lieka vieniši – patys vieni su savo senatve ir neįtikėtinomis gelbėjimo istorijomis. Manau, kad daugelio iš mūsų kaimynystėje gyvena vienišas senolis, širdy besinešiojantis savo žmogiškumo istoriją“, – sako Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.

Senoliais besirūpinantiems maltiečiams 2018 m. vykdant projektą „Liudiję žmogiškumą“, buvo užfiksuota nemažai nežinomų žydų gelbėtojų istorijų. Pavyzdžiui, atskleistas Aloyzo Žukausko ar Reginos Pukaitės indėlis į žydų gelbėjimą: šių anuomet drąsių vaikų artimieji buvo pripažinti gelbėjusiais žydus, o jų pačių indėlis likęs neįvertintas.

Štai karo metais, prasidėjus žydų persekiojimui, Aloyzo šeimos kaimyno žydo šeima sušaudoma, o septynerių metukų Dora lieka viena. Žukauskai priima bebaimišką sprendimą – žydų mergaitė gyvens jų šeimoje ir taps mažąja dukryte Marija. Laikyti mergaitę namuose per daug pavojinga, nuolat vyksta kratos. Tad Žukauskų vaikai Aloyzas ir Genė naująją šeimos narę slepia daržinėje duobėje po šienu. Ten jai atneša maisto, o vykstant patikroms greitai užverčia duobę ir patys ant jos įsitaiso žaisti – kad atitrauktų kareivių dėmesį. Atrodo, vaikiški sprendimai, bet jie išsaugo Dorai–Marijai gyvybę ir leidžia patikėti žmogiškumo stebuklu.

„Dabar atrodo neįtikėtina, kad visai maži vaikai anuomet puikiai suprato, ką turi daryti, saugojo, slėpė, padėjo savo bendraamžiams“, – pasakoja E. Regelskis.

Būtent draugystę iš geto Genovaitės Pukaitės slapta išvestai mažajai Katrytei dovanoja Genovaitės sesutė Regina. Artėjant frontui Genovaitė su Katryte iš Kauno nusprendžia trauktis pas tėvus į Ukmergės rajoną. Čia kaimynai globojamą žydų mergaitę priimą kaip nesantuokinę Genovaitės dukrą, o jos sesės myli žydaitę kaip savą. Viena šių sesių, Regina, su Katryte tampa labai artimos. Kartu eina į bažnyčią, uogauti, dalijasi paprastais vaikiškais džiaugsmais.

„Žmogiškumas, šiluma ir draugystė – ne mažiau svarbūs nei drąsa, budrumas ar gelbėtojų gebėjimas slapstyti žydus. Tai tikri stebuklai, padėję engiamiems žydams išlikti“, – teigia maltiečių vadovas.

Renginiai – visoje Lietuvoje

Kovo 15 d. bus atidaryta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, kurią T. Budzys kūrė su Barbora Karniene ir Alfredu Simonavičiumi. Joje pristatomi 46 Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai – skirtingų profesijų, amžiaus ir socialinių sluoksnių žmonės, kuriuos vienijo drąsa ir žmogiškumas.

Tai vienas iš gausybės Vyriausybės kanceliarijos kuruojamos programos visoje Lietuvoje vyksiančių renginių, kuriuose dalyvaujant galima išreikšti pagarbą Lietuvos žydų gelbėtojams (daugiau informacijos galima rasti čia).

Šiemet minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną žmogiškumo gynėjų atminimo renginiai visoje Lietuvoje vyksta kovo 12 –18 d.: gelbėtojų vardai pirmąkart bus skaitomi teritoriniu principu, pristatomos meninės programos. Pagrindiniu minėjimo akcentu taps kovo 17 d., 11.30 val., Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyksiantis renginys, globojamas Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės ir Vilniaus universiteto rektorius Rimvydo Petrausko.

Kovo 15-ąją minime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną – pagerbiame visus Lietuvos žmones, kurie nacių okupacijos metais, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo  žydus. Šiemet prisimename ne tik tuos, kurie apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ar kuriems suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, bet ir nežinomus Lietuvos žydų gelbėtojus – atiduodame pagarbą tiems, kurie tyliai stojo ginti persekiojamųjų, kurių žygdarbių nespėta užfiksuoti dokumentuose ar išgelbėtųjų liudijimuose. 

Šaltinis: lrv.lt