Stiprindama atgrasymo potencialą ir valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą, Lietuva plės esamą karinio kontrmobilumo arsenalą naujomis priemonėmis. Numatoma steigti kelias dešimtis inžinerinių priemonių parkų, identifikuotose vietose įrengti rezervines kliūtis bei inžinerines konstrukcijas ties dalimi kelių ir tiltų, blokavimo priemones tikėtinose brastų įrengimo vietose, atkurti kelis šimtus kilometrų melioracijos griovių, stiprinti Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumus, pasienio ruožuose riboti plynuosius medžių kirtimus ir formuoti medžių alėjas.
Detaliai šiuos planus, jų įgyvendinimo eigą, finansavimo poreikius pirmadienį Vyriausybėje pristatė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
„Kontrmobilumo priemonės yra svarbi mūsų šalies gynybos koncepcijos dalis. Kurdami ir stiprindami Lietuvos gynybos liniją prisidedame prie kolektyvinių Baltijos šalių bei NATO aljanso atgrasymo pastangų“, – sako krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Patikima valstybės sienos apsauga yra vienas nacionalinio saugumo užtikrinimo prioritetų, per šią Vyriausybės kadenciją tam skiriamas ypatingas dėmesys. Įrengtas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija, įdiegtos modernios sienos stebėjimo sistemos, atnaujinamas patrulio takas – šios priemonės padėjo užtikrinti didesnę sienos apsaugą ir kontrolę nei anksčiau.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, gynybos linijos įgyvendinimas bus dar vienas žingsnis stiprinant mūsų valstybės sienos, kuri kartu yra Europos Sąjungos bei NATO išorinė siena, apsaugą.
„Lietuva demonstruoja aukščiausią Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos standartą. Tačiau nestabili padėti regione mus skatina imtis papildomų veiksmų. Kuriant Lietuvos gynybos liniją vienas svarbiausių komponentų yra tinkamas pasirengimas saugoti ir ginti valstybės sieną. Su Lietuvos kariuomene tęsime glaudų bendradarbiavimą dėl pasieniečių aprūpinimo sunkiąja ginkluote, taip pat išnaudosime visas galimybes gauti finansavimą iš Europos Komisijos sienų kontrolei stiprinti“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
„Šis kontrmobilumo projektas yra vienas iš gerųjų horizontalaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdžių, orientuotų į mums visiems be galo svarbų Lietuvos gynybos ir atgrasymo stiprinimo tikslą. Atsižvelgiant į tai, jog tvirtos Lietuvos gynybos linijos kūrimas yra ne vieno, tačiau kelių sektorių ir institucijų sritis, reikalingi sutarimai dėl teisinio reguliavimo poreikio, jo koordinavimo ėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Nacionalinis krizių valdymo centras. Esame dėkingi ir pasienio savivaldybėms, kurių aktyvus įsitraukimas padedant identifikuoti aktualiausias kontrmobilumo stiprinimo vietas, priemones ir resursų poreikius buvo itin reikšmingas“, – sako Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Susisiekimo ministerija taip pat yra aktyviai įsitraukusi į kontrmobilumo priemonių planavimo procesą ir dalyvauja diskusijose dėl rezervinių kliūčių įrengimo valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose.
„Mums svarbu padaryti viską, kas mūsų kompetencijos ribose, kad Lietuvoje būtų saugu ir kad atlieptume krašto apsaugos ir kariuomenės poreikius. Esame pasiruošę įgyvendinti numatytas kontrmobilumo priemones keliuose ir tiltuose“, – sako susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.
Įgyvendinant kontrmobilumo priemones planuojamos šios darbų kryptys:
• Įsteigti 28 inžinerinių priemonių parkus, iš kurių 6 – karinėse teritorijose, 22 – savivaldybės ar valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių teritorijose, esančiose prie Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
• Įrengti rezervines kliūtis 15-oje identifikuotų kelių, 11-oje prietilčių bei 9-iuose identifikuotuose tiltuose įrengti inžinerines konstrukcijas galimam sprogstamųjų medžiagų pritvirtinimui;
• Pietvakarinėje šalies dalyje iki pradinių techninių parametrų atstatyti viso apie 280 km melioracijos griovių;
• Uždrausti 80 metrų pločio miškų juostų kirtimus prie identifikuotų kelių, užtikrinant eismo saugumo reikalavimus, taip pat ne trumpesniam nei dešimties metų laikotarpiui riboti plynus miškų kirtimus 20 km atstumu į šalies gilumą nuo Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi;
• Vystyti Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumus, sukaupiant ir išlaikant reikiamą minų bei sprogstamų medžiagų rezervą;
• Sukaupti inžinerines priemones judėjimo ribojimui tikėtinoms brastų vietoms per Nemuną, numatytose vietose įrengti technikos judėjimą blokuojančius griovius.
Numatytos kontrmobilumo vystymo priemonės buvo įvertintos Vyriausybės kanclerės įsakymu sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės, į kurios sudėtį įtraukti susijusių ministerijų, NKVC, Lietuvos kariuomenės gynybos štabo, Savivaldybių asociacijos atstovai.
Numatomas projekto finansavimo poreikis dešimtmečiui – 600 mln. eurų.
Išsamiau apie Lietuvos gynybos liniją – Krašto apsaugos ministerijos parengtose skaidrėse.
Šaltinis: lrv.lt
