Ar kada pagalvojote, ką kultūra gali duoti švietimui – kaip turinys, metodas, erdvė ar žmonės? Kaip pastebi Vyriausybės kuruojamos programos „Čiurlioniui 150“ organizatoriai, kultūros potencialas švietime yra didžiulis ir mažai išnaudotas, todėl diskusijoje „Ar kultūra išgelbės švietimą?“kviečia kalbėtis apie tai, kaip būtų galima sujungti kultūrą ir švietimą į darnią, teigiamus visuomenės pokyčius inspiruojančią sintezę.
Rugpjūčio 30 d., 12.30 val., Vilniaus Bernardinų sode vyksiančio festivalio „Būtent!“ diskusiją moderuos VU profesorius, filosofas, „Kūrybingumo mokyklos“ lektorius Kristupas Sabolius. Jis drauge su diskusijos dalyviais rašytoja, „Edu Vilnius“ direktore Une Kaunaite ir Ministro Pirmininko patarėju kultūros klausimais, kompozitoriumi Matu Drukteiniu kalbės apie kultūros organizacijas kaip kasdienį švietimo įstaigų partnerį, o ne proginį reiškinį, taip pat kels klausimus, kokią vietą kūrybiškumas šiandien iš tiesų užima mokyklose ir kaip būtų galima pasinaudoti kultūriniais ištekliais ugdymo procese. Šios diskusijos bus galima klausytis festivalio Vyriausybės erdvėje.
Diskusijoje – kultūros ir švietimo santykio, kultūros sąvokos apimties klausimai
„Juk gebėjimas kurti yra universalus įgūdis ir jį lavindami galėsime kritiškiau mąstyti, daug kokybiškiau atlikti savo darbo užduotis, o kartu – sugebėsime konstruktyviau suvokti savo vaidmenį bendruomenėje, galimybes, svajones ir kaip drauge galime žingsnis po žingsnio įgyvendinti savo asmenines ir bendras šalies vizijas. Būtent kultūros atstovai, menininkai gali padėti tokį gebėjimą ugdyti. Taip pamažu kūryba gali tapti kiekvieno iš mūsų kasdienos dalimi be ypatingų pastangų“, – pastebi vienas iš diskusijos iniciatorių M. Drukteinis.
Savo ruožtu, diskusijos moderatorius K. Sabolius žada pokalbį pradėti nuo svarstymo apie švietimui tenkančius iššūkius, kalbėti apie dirbtinio intelekto įtaką kūrybiškumo ugdymui, M. K. Čiurlionio metų minėjimo vaidmenį švietimo sistemoje ir kt. „Švietimą dažnai suvokiame kaip ugdymo institucijų veiklą, formalųjį išsilavinimą – nuo darželių iki universitetų. Tačiau kultūros dėmuo dažnai praplečia šį momentą ir suteikia galimybę kalbėti apie nuolatinį visos visuomenės švietimą. Kaip kultūra veikia atsparumo melagienoms, kritinio mąstymo lavinimo, pasipriešinimo propagandai požiūriu?“, – klausia jis. K. Sabolius taip pat užsimena ir apie ketinimus diskusijoje svarstyti kultūros ne tik kaip kultūros pažinimo, bet ir kaip socialinių, gamtinių, technologinių reiškinių pažinimo sąvoką.
Pirmosiomis mintimis apie kultūrą ir švietimą dalinasi ir diskutantė U. Kaunaitė. „Kultūros vaidmuo švietime neretai suprantamas gana siaurai – kaip būsimų meno „vartotojų“ ir kūrėjų auginimas. Bet ne veltui ir UNESCO, ir kitos organizacijos kalbėdamos apie kultūrinį ugdymą, pabrėžia ne tik meninį ugdymą, bet ir bendrą kūrybiško mąstymo ugdymą, skirtingų kultūrų pažinimą, empatijos stiprinimą, medijų informacinio raštingumo supratimą ir daug kitų temų. Todėl labai norisi plėsti kultūros reikšmės mokyklose supratimą“, – sako ji.
Pirmieji žingsniai į kultūros ir švietimo sintezę – per M. K. Čiurlionio gimtadienį
Ši diskusija – ne vienintelė proga, kuria Vyriausybės kanceliarija siekia kalbėti apie visuomenės ir kultūros ryšio kūrimą. Štai šiemet rugsėjo 22 d. švenčiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų ir pirmą kartą minint Kultūros dieną Vyriausybės kanceliarija (kaip kuruojanti programą „Čiurlioniui 150“) drauge su gausia kultūros bendruomene kartu kuria naują tradiciją ir rugsėjo 19–21 d. suaugusiuosius, šeimas, senjorus – visus – kviečia dalyvauti visoje Lietuvoje vyksiančioje kultūros edukacijų programoje. Be to, artėjant M. K. Čiurlionio gimimo dienai mokytojai kviečiami rengti pamokas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialiai parengtą medžiagą „M. K. Čiurlionio fenomenas. 10 pamokų rinkinių“, taip pat numatoma ir kitų kultūrą ir švietimą vienijančių veiklų.
„Taip, turime įvairioms progoms skirtų dienų: Gatvės muzikos dieną, Kultūros ir Muziejų naktis bei kitas. Tačiau už galimybę pamatyti meno kūrinius, koncertus ar parodas ne mažiau svarbu yra suprasti, ką matai, skaitai ar ko klausaisi, pabendrauti su kūrėjais, iš tikrųjų suvokti, koks yra kūrybos procesas, kaip veikia kultūros laukas“, – apie pastangas Čiurlionio metais kurti kultūros ir švietimo sintezę kalba už jubiliejinę programą „Čiurlioniui 150“ atsakingas M. Drukteinis.
Vyriausybės erdvėje – ne tik diskusijos
„Ar kultūra išgelbės švietimą?“ diskusija – viena iš Vyriausybės programos festivalyje „Būtent!“ dalių. Programoje – 8 diskusijos ir 2 interaktyvūs žaidimai, kurie, tikimasi, ne tik parodys Vyriausybės veiklą bei įgyvendinamus projektus, bet ir paskatins diskutuoti aktualiomis valstybės valdymo sričių temomis, gauti įdomių ir naudingų žinių.
Be M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių programos kuratorių, Vyriausybės kanceliarijos erdvėje tematines diskusijas taip pat organizuoja, Atviros Vyriausybės skyrius, Nacionalinis krizių valdymo centras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Vyriausybės strateginės analizės centras ir Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ komanda.
Rugpjūčio 29–30 d. vyksiančio festivalio „Būtent!“ lankytojai galės išbandyti savo įžvalgumą „Lietuva 2050“ organizuojamame ateities raštingumo žaidime. Jo metu bus galima kurti įvairius Lietuvos ateities scenarijus ir ieškoti būdų, kaip pasiekti vizijos „Lietuva 2050“ tikslus. Be to, per pertraukas vyks interaktyvus žaidimas „Faktai ir mitai“, kuriame pasitikrinę savo žinias apie Vyriausybės veiklą galės laimėti prizų.
Šaltinis: lrv.lt
